Rūta žalioji (lot. Ruta graveolens)

Teksto dydis:


(lot. Ruta graveolens)

Augalo aprašymas
Žalioji rūta – rūtinių šeimos daugiametis, 20–80 centimetrų aukščio, pusiau sumedėjęs augalas.
Žaliosios rūtos stiebas stačias, plikas, melsvai pilkas ir šakotas, o lapai – pražanginiai, kotuoti.
Atskiri žaliosios rūtos lapeliai pailgi arba kiaušiniški, pilkai žalios spalvos.
Žalioji rūta žydi birželio ir rugpjūčio mėnesiais.
Rūta auginama darželiuose bei kapinėse ir yra paplitusi visoje respublikos teritorijoje.
 
Gydomosios savybės
Dėmesio! Žalioji rūta yra nuodingas augalas.
Rūtos žolėje yra apie 0,14 proc. eterinio aliejaus, iki 1 proc. furokumarino junginių, vitamino C, glikozido, rutino, kaprolo, kaprilo, rauginių ir mineralinių medžiagų.
Apsinuodijus rūtomis ima tekėti seilės, ištinsta liežuvis, sutrinka skrandžio ir žarnyno darbas, sulėtėja pulsas, pasunkėja kvėpavimas, sumažėja kūno temperatūra, kankina traukuliai, žmogus netenka sąmonės ir gali netgi mirti.
Apsinuodijusiems rūtomis patariama duoti gerti prakaitavimą ir šiek tiek viduriavimą skatinančių vaistų. Yra žinoma, kad žalioji rūta su kitais vaistiniais augalais senovėje buvo naudojama kaip priešnuodis.
Žalioji rūta stiprina organizmo imuninę sistemą, stabdo kraujavimą, skatina tulžies bei šlapimo išsiskyrimą.
Rūtose esantis rutinas reguliuoja kraujo kapiliarų pralaidumą.
Sergantiems reumatu rūtų eteriniu aliejumi patariama įtrinti skaudamas vietas.
Rūtomis taip pat patariama gydyti neurozes, aterosklerozę, epilepsiją, podagrą, impotenciją, trumparegiškumą, rachitą bei malšinti galvos skausmus.
Nuo seno žaliosios rūtos šviežių sulčių buvo patariama gerti įgėlus vabzdžiui ar įkandus gyvatei.
Šių sulčių patariama gerti pablogėjus regėjimui.
Sausų rūtų miltelių patariama užberti ant supūliavusių odos žaizdų bei opų.
Sergantiems konjunktyvitu, akis patariama plauti rūtų antpilu, o šviežius lapus uždėti ant sumušimo vietų.
Gydytis rūtos preparatais draudžiama nėščioms moterims, nes joms gali sukelti vaisiaus persileidimą.
Dėmesio! Rūtos gali nudeginti odą.
 
Auginimas
Žalioji rūta geriau auga trąšioje bei nuo vėjų apsaugotoje dirvoje.
Žaliąsias rūtas patariama dauginti sėklomis arba daigais, o taip pat dalinant šio augalo krūmą arba sodinant auginius.
Prieš sėdami ar sodindami rūtas, dirvą patręškite kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis ir sukaskite.
Žaliąsias rūtas patariama sėti spalio ir lapkričio arba kovo mėnesiais. Kai žaliosios rūtos sudygs, jas patariama praretinti kas 2 ar 5 centimetrus. Per vasarą žaliųjų rūtų tarplysvius patariama 2 ar 3 kartus apkaupti bei supurenti.
Žaliosios rūtos sėklas subrandina antraisiais augimo metais.
Jei šį augalą norite panaudoti kaip prieskonį, jo antžeminę dalį nupjaukite prieš žydėjimą, po to išdžiovinkite pavėsinėje.
Jei iš žaliųjų rūtų norite gauti eterinio aliejaus, šį augalą nupjaukite žydėjimo pradžioje arba masinio žydėjimo metu. Žaliąsias rūtas patariama pjauti ypač atsargiai, nes prie jų prisilietus parausta oda.
 
Maistinės savybės
Dėl rūtos lapuose esančio eterinio aliejaus, jos ypač stipriai kvepia.
Prieskoniams žaliosios rūtos lapus patariama naudoti mažais kiekiais ir juos susmulkintus berti ant sumuštinių, dėti į paštetus, padažus, mėsos patiekalus bei gaiviuosius gėrimus.
Mūsų respublikoje žalioji rūta kaip prieskoninis augalas dažniausiai naudojamas Žemaitijoje.