Raudonėlis paprastasis (lot. Origanum vulgare)

Teksto dydis:


(lot. Origanum vulgare)

Liaudiški pavadinimai
kalnašvita, raudelė, raudonėlė, raudondėlės, šunmėtė
 
Aprašymas
Šeima: Notreliniai (Lūpažiedžiai) – Lamiaceae Lindl. (Labiatae Juss.).
Paprastasis raudonėlis – daugiametis apie 50 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, beveik visai apvalus, rausvas, šakotas, plaukuotas. Lapai priešiniai, kotuoti, pailgai kiaušiniški, lygiakraščiai ar smulkiai dantyti. Smulkūs rausvai violetiniai žiedai susitelkę stiebo viršūnėje į skėtiškas šluoteles. Žydi birželio–rugpjūčio mėn. Vaisius – riešutėlis.
Dekoratyvus, medingas, prieskoninis ir vaistinis augalas – raudonėlis – Lietuvoje apyretis. Mėgsta sausas derlingas dirvas, saulėtas vietas. Auga miško aikštelėse, pamiškėse, šlaituose. Kultyvuojamas.
 
Vaistinės savybės
Vaistinė žaliava. Raudonėlių žolė (Origani vulgaris herba; ankstesnis: Herba Origani) renkama žydėjimo metu – birželio–liepos mėn. Pjaunamos 20–0 cm ilgio stiebų viršūnės. Rudenį gali būti pjaunama atžėlusi žolė (atolas). Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 35–0 °C temperatūroje. Išdžiovinta žaliava būna karstelėjusio, sutraukiančio skonio, aromatinga.
Veikliosios medžiagos. Raudonėlių žolėje yra iki 1,2 % eterinio aliejaus (timolis, karvakrolis, linalolis), rauginių medžiagų, flavonoidų, vitamino C.
Preparatai. Užpilai. Įeina į prakaitavimą skatinančių, atsikosėjimą gerinančių vaistažolių mišinių sudėtį.
Užpilo ruošimas ir vartojimas
2 valg. šaukštai raudonėlio žolės užpilami stikline verdančio vandens. Indas uždengiamas ir paliekama 20 min. prisitraukti, nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.
Poveikis. Raudonėlių preparatai pasižymi raminančiu, prakaitavimą skatinančiu, atsikosėjimą gerinančiu, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu, spazmolitiniu, antiseptiniu, priešuždegiminiu ir skausmą mažinančiu poveikiu. Stimuliuoja virškinamojo trakto veiklą, žadina apetitą, šalina pykinimą, vėmimą, reguliuoja menstruacinį ciklą.
Indikacijos. Raudonėlių žolė kaip raminanti ir spazmolitinė priemonė vartojama esant nervų sistemos sudirginimui, nemigai, galvos skausmams (augalas turi stiprių raminamųjų savybių). Jos virškinimą gerinančios savybės panaudojamos sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, esant skrandžio atonijai, vidurių pūtimui, užkietėjus viduriams. Išoriškai užpilu skalaujama gerklė, iš jo daromi kompresai sąnarių ligoms, bėrimams, egzemai gydyti, ruošiamos gydymosios vonios.
Paprastasis raudonėlis vartojamas sergant angina, bronchitu, gripu, plaučių uždegimu, taip pat gerina apetitą ir virškinimą, skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, prakaitavimą, menstruacijas (reguliuoja menstruacinį ciklą), šalina pykinimą, vėmimą. Išoriškai naudojamas gydant sąnarių ligas, reumatą, išbėrimus, žaizdas. Raudonėliuose daug timolio, todėl tai vieni iš stipriausių natūralių antiseptikų.
Kontraindikacijos. Nevartoti nėštumo metu. Stipri raudonėlių arbata gali sumažinti vyrų potenciją (lytinį pajėgumą).
Panaudojimas kitur
Raudonėlio žolės nuoviras audinius nudažo juodai arba tamsiai rudai.