Pušis paprastoji (lot. Pinus sylvestris)

Teksto dydis:


(lot. Pinus sylvestris)

Liaudiški pavadinimai
juoja, kvaja, kvajė, pušelė
 
Aprašymas
Šeima: Pušiniai – Pinaceae Lindl.
Paprastoji pušis – 20–40 m aukščio, tiesiu kamienu, rutuliška arba skėtiška laja, visžalis spygliuotis medis. Jauno medžio žievė raudonai geltona, seno – ruda, suskilusi, pleišėjanti. Ūgliai iš pradžių būna žalsvi, vėliau tampa pilkai rudi, pailgai ovališki, nusmailėję, 6–12 mm ilgio, sakuoti. Lapai – spygliai, aštrūs, kieti, adatiški, 4–7 cm ilgio, išaugę po du, truputį susisukę, melsvai žali. Žiedai susitelkę į žiedynus – kankorėžius. Žydi gegužės pabaigoje–birželio pradžioje. Sėklos subręsta trečiaisiais metais, išbarstomos, kankorėžiai nukrenta.
Tai labiausiai paplitęs medis Lietuvoje. Auga visur, bet labiausiai mėgsta jaurinius smėlynus. Pušynai užima 40 % bendro miškų ploto.
 
Vaistinės savybės
Vaistinė žaliava. Pušų pumpurai (Pini gemma; ankstesnis: Gemma Pini) skinami anksti pavasarį, kol dar nepradėję skleistis – vasario–kovo mėn. Žaliavai žiemą gali būti renkami ir pušų spygliai. Surinkti ūgliai greitai džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Nerekomenduojama džiovinti džiovykloje. Išdžiovinti pumpurai padengti rudais žvynais, sukibę po 5–6, aromatingo, sakams būdingo kvapo, karstelėjusio skonio.
Iš pušies medienos gaunami pušų sakai. Per žievę iki medienos padaromos įpjovos. Išteka dervos, kuriose yra ištirpę iki 35 % eterinio aliejaus. Eterinis aliejus atskiriamas sakus distiliuojant vandens garais ir gaunamas terpentinas (75% pineno). Likusi sakų dalis – kanifolija.
Veikliosios medžiagos. Pušies pumpuruose yra iki 1,5 % eterinio aliejaus (pinenas, limonenas), rauginių medžiagų, kartumynų (pinicikrinas), sakų.
Spygliuose yra vitamino C, rauginių medžiagų, iki 1,3 % eterinio aliejaus, alkaloidų, sakų.
Preparatai. Nuovirai. Pušų pumpurai įeina į šlapimą varančių ir atsikosėjimą gerinančių vaistažolių mišinių sudėtį. Sausas pušų ekstraktas. Iš pušų sakų gaunamas terpentinas, degutas ir kanifolija.
Nuoviro ruošimas ir vartojimas
10 g smulkintų pušų pumpurų užpilami stikline vandens, indas uždengiamas ir kaitinama 30 min. verdančio vandens vonelėje. Paliekama 10 min. atvėsti, nukošiama. Geriama po 1 arb. šaukštelį 3–4 kartus per dieną po valgio.
Terpentinas (Oleum Terebinthinae) – bespalvis skaidrus skystis, specifinio kvapo ir deginančio skonio. Pasižymi odą dirginančiomis savybėmis ir skausmą mažinančiu, antiseptiniu poveikiu. Dedamas į tepalus, linimentus, balzamus ir vartojamas išoriškai sergant reumatu, podagra, neuralgija, viršutinių kvėpavimo takų uždegimu. Kartais daromos inhaliacijos sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Iš terpentino gaminamas terpinhidratas, kuris lengvina atsikosėjimą.
Degutas – sausas pušų medienos distiliatas, pagrindinis Višnevskio linimento komponentas. Pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis, pagreitina audinių regeneraciją. Juo gydomos žaizdos, pragulos, odos ligos.
kanifolijos gaminami pleistrai.
Aktyvinta anglis gaunama iš sudegintos pušų medienos. Ji geriama apsinuodijus, sutrikus virškinamojo trakto veiklai.
Poveikis. Pušies pumpurų preparatai pasižymi atsikosėjimą gerinančiu, priešmikrobiniu, šlapimą ir tulžį varančiu poveikiu.
Indikacijos. Vartojama sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Pušų vonios stiprina nervus, atpalaiduoja po įtempto darbo. Spyglių nuoviras geriamas nuo skorbuto, o pavilgai dedami ant negyjančių žaizdų.
Eterinis aliejus, gautas iš pušies ūglių, vartojamas kaip atsikosėjimą gerinanti, antiseptinė, dezinfekuojanti, spazmolitinė, priešuždegiminė priemonė, įeina į įvairių kompleksinių preparatų sudėtį.
Sausas pušų ekstraktas panaudojamas ruošiant vonias. Pušų vonios tonizuoja, suteikia jėgų.
Kontraindikacijos. Nevartoti sergant inkstų, kepenų ligomis, esant alergijai pušų žiedadulkėms. Vonios netinka esant padidintam kraujospūdžiui.