Pupalaiškis trilapis (lot. Menyanthes trifoliata)

Teksto dydis:


(lot. Menyanthes trifoliata)

Liaudiški pavadinimai
drugio dobilas, ožkanagės, puplaiškis, tilvyčiai, vebrė
 
Aprašymas
Šeima: Pupalaiškiniai – Menyanthaceae Dumort.
Trilapis pupalaiškis – daugiametis pelkių žolinis augalas. Iš ilgo, nariuoto, šliaužiančio šakniastiebio viršūnės išauga ilgakočiai trilapiai lapai ir iki 30 cm aukščio siekiantys belapiai stiebai. Jie užsibaigia 10–20 gražių, rausvai baltų žiedų keke. Žydi gegužės–birželio mėn. apie 2 savaites. Vaisius – beveik rutuliška dėžutė.
Pupalaiškis dažnas augalas visoje Lietuvoje. Auga stovinčiame vandenyje: užutekiuose, pelkėse, grioviuose, kartais sudaro sąžalynus.
 
Vaistinės savybės
Vaistinė žaliava. Pupalaiškio lapai (Menyanthidis folium) renkami gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Skinama su trumpais lapkočiais (ne ilgesniais nei 3 cm). Reikia saugoti šakniastiebį ir negalima augalo rauti su šaknimis. Kad nesugestų, žaliava turi būti greitai džiovinama. Apvytinti lapai džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje ar džiovykloje 35–40 °C temperatūroje. Tinkamai paruošti lapai šviesiai žalios spalvos, labai kartaus skonio.
Veikliosios medžiagos. Lapuose yra karčiųjų alkaloidų – gencianino ir gencinidino, karčiųjų glikozidų – mentiafolino, foliamentino, loganino, meniantino, iki 7 % rauginių medžiagų, vitamino C, saponinų, organinių rūgščių, cukrų, mineralinių medžiagų, flavonoidų, nedaug jodo.
Preparatai. Užpilai. Tinktūros – karčioji tinktūra (Tinctura amara). Įeina į apetitą žadinančių, raminančių ir tulžį varančių arbatų sudėtį. Homeopatiniai vaistai (gydo nervų sistemos ir peršalimo ligas). Vonios.
Užpilo ruošimas ir vartojimas
2 arb. šaukšteliai (apie 2–4 g) susmulkintų išdžiovintų pupalaiškių lapų užpilami stikline verdančio vandens ir po 5–10 min nukošiama. Geriama po 1/4 stiklinės 2–3 kartus per dieną 15–20 min prieš valgį.
Karčioji tinktūra skaidrus, gelsvai rudos spalvos, aromatingas, kartaus skonio skystis, vartojamas apetitui žadinti. Gaminamas iš skėtinės širdažolės žolės, trilapio pupalaiškio lapų, ajero šakniastiebių, pelyno žolės, blakinės kalendros vaisių ir 40 % etilo spirito.
Poveikis. Pupalaiškis pasižymi apetitą žadinančiu ir virškinimą gerinančiu (skatina skrandžio sulčių ir tulžies sekreciją) poveikiu, kelia nuotaiką ir darbingumą, taip pat veikia priešuždegimiškai, prieštraukuliniai ir skausmą mažinančiai.
Indikacijos. Pupalaiškio preparatai vartojami esant virškinimo sutrikimams (pvz, meteorizmas, vidurių užkietėjimas), antacidiniam gastritui gydyti. Liaudies medicina pupalaiškiu gydo dar ir odos ligas (pvz, spuogus), ilgai negyjančias žaizdas, sumušimus, skaudamus sąnarius tiesiog patardama ant negaluojančių vietų dėti augalo lapus, daryti pavilgus ar priimti vonias. Seniau pupalaiškis vartotas temperatūrai mažinti, bet jau išaiškinta – karščiavimą mažinančiomis savybėmis jis nepasižymi.
Kontraindikacijos. Nevartoti nėštumo ir žindymo metu, esant viduriavimui, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligei ar uždegiminėms virškinamojo trakto ligoms (kai padidėjęs rūgštingumas).