Pipirinė sėjamoji (lot. Lepidium sativum)

Teksto dydis:


(lot. Lepidium sativum)

Augalo aprašymas
Sėjamosios pipirnės tėvynė – Pietvakarių Azijos šalys, iš kurių šis augalas paplito Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje šis augalas gana retas. Sulaukėjusių sėjamosios pipirnės formų aptinkama Vilniaus ir Plungės rajonuose. Sėjamoji pipirnė – vienmetis, 20–40 centimetrų aukščio augalas.
 
Gydomosios savybės
Sėjamosios pipirnės žolėje gausu kalio druskų, kalcio, jodo, geležies, rutino, fosfatų, vitamino C, karotino bei B grupės vitaminų. Sėjamąja pipirne patariama gydyti viršutinių kvėpavimo takų ligas, gerinti apetitą bei stiprinti centrinę nervų sistemą.
Sėjamoji pipirnė gerina virškinamojo trakto darbą, mažina padidėjusį kraujospūdį, skatina šlapimo išsiskyrimą. Sėjamosios pipirnės sultys apsaugo nuo skorbuto bei mažakraujystės.
 
Auginimas
Sėjamąją pipirnę patariama sėti anksti pavasarį: balandžio mėnesio pabaigoje ar gegužės mėnesio pradžioje. Pasėtos sėjamosios pipirnės sėklos sudygsta per 8–10 dienų. Jau po 2 savaičių daigai išauga iki 10 centimetrų aukščio, todėl juos galima valgyti. Sėjamoji pipirnė auga labai greitai ir jau antroje birželio mėnesio pusėje pradeda žydėti, o rugpjūčio mėnesio pradžioje subrandina sėklas.
Jei norite turėti jaunos, valgymui tinkamos žolės, ją turite sėti pakartotinai. Sunokusios sėjamosios pipirnės sėklos gana greitai byra, todėl šio augalo daigų pridygsta savaime. Sėjamoji pipirnė dirvai nėra reikli ir gali augti net pavėsyje. Žiemą pipirnes galima užauginti ir ant palangės
 
Maistinės savybės
Sėjamoji pipirnė yra stipraus kvapo bei kartoko skonio, todėl šį augalą patariama vartoti kaip prieskonį. Sėjamoji pipirnė tinkama naudoti mišiniuose su kitomis daržovėmis. Šių mišinių patariama berti ant mėsos, varškės bei kiaušinių. Sėjamosios pipirnės žolė naudojama tik šviežia, nes džiovinta prarandą kvapą, skonį bei kitas maistingąsias savybes.