Pipiras kvapusis (pimentas, Jamaikos pipiras) (lot. Pimenta dioica)

Teksto dydis:


(lot. Pimenta dioica)

Prieskonio aprašymas
Kvepiančiuosius pipirus, kaip prieskonius, naudojo dar senovės actekai, o į Europą šiuos prieskonius atvežė jūrų keliautojas Kristupas Kolumbas. Kvepiantysis pipiras dar vadinamas pimentu arba Jamaikos pipiru. Šio žodžio kilmė ispaniška – „pimenta“ reiškia prieskonis.
Natūraliomis sąlygomis kvepiantieji pipirai šiuo metu auga Centrinėje Amerikoje, o auginami Indijoje, Pietų Amerikoje, Kuboje ir Jamaikoje.
Kvepiantieji pipirai – nuolat žaliuojantis, 10–20 metrų aukščio medis. Kvepiančiojo pipiro sėklidėje auga po 2 šio augalo žirnelius. Nuo vieno medžio surenkama 75 kilogramai vaisių. Kvepiančiuosius pipirus patariama rinkti kol jie dar nesunoko. Nesunokę kvepiantieji pipirai būna melsvai žalios spalvos, o išdžiovinti paruduoja.
Kvepiančiųjų pipirų žirneliai yra šiek tiek didesni nei juodųjų pipirų žirneliai. Juose yra pimentinio aliejaus, naudojamo likerių gamyboje bei kosmetikoje (kvepalų gamyboje).
 
Gydomosios savybės
Svarbiausi komponentai kvepiančiuosiuose pipiruose yra eugenolas, kariofilenas, cineolas bei felandrenas.
Kvepiančiųjų pipirų arbata patariama gydyti skrandžio ligas ir meteorizmą.
 
Maistinės savybės
Šie augalai kvepia cinamomu, juodaisiais pipirais, muskato riešutu bei gvazdikėliais.
Kvepiančiųjų pipirų skonis gana aitrus, todėl patiekalus jais patariama skaninti gana saikingai – vos keliais žirneliais.
Kvepiančiaisiais pipirais patariama skaninti mėsos, ypač avienos patiekalus.
Kvepiantieji pipirai pagerina šviežių bei konservuotų daržovių, daržovių sriubų, špinatų, žuvies, šaltienos bei padažų skonį.
Šiek tiek kvepiančiųjų pipirų patariama įberti į vaisių kompotus, pudingus bei sausainius.
Kadangi kvepiantieji pipirai savo aromatą skleidžia gana lėtai, tai į patiekalus juos reikia suberti prieš pusvalandį.