Pastarnokas (lot. Pastinaca)

Teksto dydis:


(lot. Pastinaca)

Prieskonio aprašymas
Manoma, kad sėjamojo pastarnoko tėvynė yra Vidurio Europos šalys. Šiuo metu pastarnokas paplitęs beveik visoje Europoje. Mūsų respublikoje ypač gausiai šie augalai auga Vidurio ir Šiaurės rajonuose. Pastarnokai auga patvoriuose, panamėse, senuose soduose bei paupiuose.
Paprastasis pastarnokas yra ypač senas augalas, dvimetis, 90–110 centimetrų aukščio augalas. Antramečiai pastarnokai po žiemos atželia balandžio mėnesio trečiajame dešimtadienyje. Brželio mėnesio pradžioje išauga pastarnoko žiedynstiebis, o birželio mėnesio pabaigoje pastarnokai pradeda žydėti. Baigia žydėti liepos mėnesio viduryje. Nužydėjus augalui, pradeda nokti jo vaisiai.
 
Gydomosios savybės
Pastarnokų šaknyse, kurios naudojamos maistui, yra įvairių mineralinių druskų. Ypač daug šiose daržovėse yra kalio, angliavandenių, vitamino B1, karotino, vitaminų C ir PP. Taip pat šaknyse yra eterinio aliejaus, furokumarino, izopimpinelino, berganteno, pasternozido, rutino.
Iš pastarnoko šaknų gaminamas beroksanas, kuris praplečia kraujagysles, gydo psoriazę, baltmę bei nuplikimą.
Beroksanu negalima gydytis sergantiems hipertonija, tuberkulioze, kraujo, kepenų, inkstų, širdies bei centrinės nervų sistemos ligomis.
Šiais vaistais taip pat negalima gydytis vaikams iki 5 metų ir vyresniems nei 50 metų žmonėms.
Pastarnoko antpilai ir nuovirai praplečia kraujagysles bei širdies indus, stiprina gimdos ir žarnyno raumenis, ramina sudirgusią centrinę nervų sistemą.
Liaudies medicinos žinovai pastarnoko antpilais bei nuovirais pataria apsisaugoti nuo stenokardijos priepuolių, skrandžio bei žarnyno spazmų.
 
Auginimas
Pastarnokus patariama sėti rudenį arba anksti pavasarį. Pasėti balandžio mėnesio pabaigoje ar gegužės mėnesio pradžioje, sudygsta gegužės mėnesio pabaigoje. Pastarnokai pasisėja ir savaime, o jų daigai pasirodo jau gegužės mėnesio pradžioje. Pastarnokai geriausiai auga pakankamai drėgnose ir derlingose dirvose.
Kai pastarnokai išaugina 3 ar 4 lapelius, jų daigus patariama praretinti kas 12–15 centimetrų. Tik praretinti pastarnokų daigai užaugina stambias, 100–300 gramų sveriančias šaknis. Jų šaknis patariama iškasti vėlai rudenį prieš rudens šalnas.
Jei pastarnokus paliksite lauke, jų lapus nupjaukite, o šakniastiebius apkaupkite. Per žiemą lauke paliktus pastarnokus iškaskite anksti pavasarį, kol jie dar nepradėjo ataugti. Iškastas šaknis patariama laikyti smėliu užbertose tranšėjose, krūvose ar saugyklose, kur temperatūra būtų +1 +3 laipsnių temperatūros.
 
Maistinės savybės
Pastarnoko šaknys yra salstelėjusios ir malonaus aromato. Pastarnokais skaninamos sriubos bei mėsos patiekalai. Jie vartojami salotoms.
Kai kuriose šalyse su pastarnokais raugina obuolius bei valgo erškėtines žuvis ir kalafijorus.
Pastarnokų galima valgyti žalių, virtų, troškintų bei keptų.
Kaip salotinę daržovę galima valgyti ir jaunus pastarnokų lapus.
Pastarnokai – vertingas pašaras naminiams gyvuliams ir paukščiams. Jie pagerina pieno ir sveisto kokybę.