Mairūnas kvapusis (lot. Origanum majorana)

Teksto dydis:


(lot. Origanum majorana)

Prieskonio aprašymas
Kvapiojo mairūno pavadinimas kilęs nuo graikų kalbos žodžių „oro“ – kalnas ir „ganima“ – džiaugtis. Seniau buvo manoma, kad šis kalnų augalas suteikia vyriškumo ir džiaugsmo.
Kvapusis mairūnas buvo auginamas senovės Egipte, Graikijoje ir Romoje bei ypač vertinamas prieskoninis, vaistinis ir dekoratyvinis (vainikams) augalas. Kvapusis mairūnas šiuo metu paplitęs Viduržemio jūros pakrantėje. Dažniausiai mairūnai auginami šilto ir vidutinio klimato juostose, o Lietuvoje dėl vėsoko klimato gana retas. Kvapusis mairūnas daugiametis lūpažiedžių šeimos augalas, išaugantis iki 50 centimetrų aukščio.
Mūsų respublikoje dažniausiai auga vienmečiai mairūnai, išaugantys iki 25–30 centimetrų aukščio.
 
Gydomosios savybės
Mairūnuose yra ypač kvapnaus eterinio aliejaus, kuriame yra borneolio, terpineno, terpineolio, dervų, kartumynų ir kitų medžiagų. Vartojimui tinka šviežia ir džiovinta mairūnų žolė. Mairūnų žolės antpilai ir nuovirai vartojami tonizuoti organizmą, atpalaiduoti spazmus. Mairūnais, kaip papildomais vaistais, patariama gydyti paralyžių, neurasteniją, depresiją, galvos skausmus, svaigimą, spazminį kosulį, astmą ir slogą. Mairūno preparatais taip pat patariama gydyti ir skrandžio bei žarnyno ligas.
4 arbatinius šaukštelius mairūno žolės užpilkite 250 mililitrų verdančio vandens, leiskite nusistovėti valandą laiko, po to antpilą nukoškite.
Jei vemiate, kamuoja skrandžio spazmai, sergate depresija, centrinės nervų sistemos ligomis, skundžiatės galvos skausmais ir svaigimu, šio antpilo gerkite 4 ar 5 kartus per dieną.
Mairūno žolę (santykiu 1:5) užpilkite alyvų aliejumi, leiskite nusistovėti 20 dienų, po to aliejų nukoškite.
Šiuo aliejumi tepkite varikozinių venų išsiplėtimų vietas, o sergantiems reumatu ir podagra – skaudamas vietas.
 
Auginimas
Kovo mėnesio pabaigoje ar balandžio mėnesio pradžioje mairūnų sėklas patariama sėti į šiltnamius, kuriuose jos sudygsta per 15–18 dienų. Sudygusius daigus reikia pikiuoti, o praėjus pavasario šalnų pavojui, persodinti į humusingą dirvą 20x20 centimetrų atstumu po 2 ar 3 daigus.
Mairūnai žydėti pradeda liepos mėnesio pradžioje ir žydi net iki pat šalnų.
Jei norite užsiauginti mairūnų sėklų, rudenį augalus persodinkite į vazonėlius ir laikykite šiltnamyje. Mairūnus galima dauginti ne tik sėklomis, bet ir vegetatyviniu būdu. Mairūno prigludusios prie žemės šakutės įsišaknija. Įsišaknijusias šakutes reikia atskirti nuo pagrindinio augalo. Mairūnai mėgsta šilumą, todėl juos patariama auginti po plėvele. Jei mairūnus auginsite po plėvele, jų nesuplaks lietūs ir jie užaugs geresnės kokybės.
Pirmąjį kartą mairūnų žolę patariama pjauti liepos mėnesį, o antrąjį kartą – rudenį.
 
Maistinės savybės
Prieskoniams tinka mairūnų lapai ir prieš žydėjimą surinkti žiedpumpuriai.
Daugelyje Pasaulio šalių mairūnai yra būtini prieskoniai gaminant dešras, konservus bei vyną.
Susmulkinti švieži mairūnų lapai ar džiovintų lapų milteliai suteikia maistui kartoką prieskonį. Mairūnais patariama gardinti salotas, sūrius, mėsos, žuvies ir daržovių patiekalus. Mairūnų patariama įberti ruošiant ypač kvapnų actą.
Mairūnai dažni įvairių prieskonių mišiniuose. Prancūzai mairūnais mėgsta skaninti zuikienos paštetus bei sriubas. Mairūnų taip pat patariama įberti į pomidorų bei grietinės padažus.