Kavamedis arabinis (lot. Coffea arabica)

Teksto dydis:


(lot. Coffea arabica)

Augalo aprašymas
Arabinio kavamedžio tėvynė – Etiopija, iš kurios šis augalas paplito po arabų šalis bei Iraną, o vėliau ir po Europą.
Šiuo metu daugiausiai kavamedžių augina Lotynų Amerikos šalys (o ypač Brazilija), Indija ir Šri Lanka.
Kavamedžio lotyniškojo pavadinimo žodis „coffea“ aiškinamas dvejopai: vieni aiškina, jog šis žodis kilęs nuo arabiškojo žodžio „kachfa“ – stimuliuojantis. Tačiau įtikinamiau, kad kavos pavadinimas yra kilęs iš Etiopijos provincijos Kaffa, kuri galėjo būti kavamedžio tėvynė. Yra žinoma, kad Arabijoje ir Persijoje žmonės kavą gėrė jau IX mūsų eros šimtmetyje. Vėliau kava iš Sirijos pateko į Turkiją ir Konstantinopolyje 1554–aisiais metais buvo atidaryta pirmoji Pasaulyje kavinė.
Po Europą kava plačiau išplito tik XVII amžiaus antrojoje pusėje.
Pirmoji kavinė Londone buvo atidaryta 1652–aisiais metais.
Kavamedžių pasaulyje auga apie 40 rūšių. Populiarios yra šios kavos rūšys: „Arabikos kava“ (Coffea arabica), „Kongo kava“ (Coffea congensis) ir „Liberijos kava“ (Coffea liberica).
Kavamedžiai – visžaliai, iki 5 metrų aukščio medžiai arba šakoti krūmai.
Kavamedžių lapai tamsiai žali, odiški, jų pažastyse užauga malonaus kvapo balti žiedai, o ant šakų tankiai išsidėstę raudoni, vyšnios dydžio vaisiai. Kiekviename vaisiuje yra po 2 sėklas – kavos pupeles.
Kavamedžių vaisiai subręsta per 6 ar 7 mėnesius.
Šie augalai vaisius ima auginti trečiaisiais augimo metais, tačiau daugiausiai vaisių užaugina penktaisiais ar septintaisiais augimo metais.
Kavamedžius galima auginti ne tik lauke, bet ir kambariuose.
Beje, kai kurios kavamedžių rūšys nenušąla ir 10–12 laipsnių temperatūroje žemiau nulio.
Žaliose kavos pupelėse yra apie 11% vandens, 12,5% azotinių medžiagų, 1,2% kofeino, 12% riebalų, 7,8% cukraus, 8,4 % kavauogės rūgšties, apie 24% ląstelienos.
Kava vertinama pagal tai, kiek ji turi fiziologiškai aktyvaus kofeino, koks jos skonis bei kvapas.
Ypač vertinamos kavos rūšys, kurios savo vaisiuose subrandina ne 2, o tik vieną pupelę.
Kavos pupelės kepinamos, kad įgautų specifinį skonį bei kvapą.
Kepinant kofeinas nesuyra, o sumažėja vandens, cukraus ir kavaraugės rūgšties, bei šiek tiek padidėja azotinių medžiagų, kofeino, nikotino rūgšties ir riebalų. Kepinamose kavos pupelėse susidaro daug vitamino PP – nikotino rūgšties, kuri yra laisva ir lengvai pereina į kavos gėrimą.
Viename puodelyje juodos kavos yra apie trečdalį suaugusiam žmogui būtinos vitamino PP paros normos. Kad kavos pupelės lygiau apskrustų, į keptuvę įpilama šiek tiek augalinio aliejaus.
Nepakankamai pakepinta kava ne tik ne tokia kvapni, o perkepinta – pernelyg karti ar rūgšti.
Pasak mokslininkų, kavos skonį daugiau nulemia kepinimo kokybė nei kavos rūšis.
Kavos pupeles galima laikyti daugelį metų, nes jų skonis nekinta. Kavos pupeles patariama laikyti stiklainiuose arba hermetiškai uždaromuose induose. Malta kava netenka specifinio kvapo, todėl jos patariama nemalti pernelyg daug.
Žinoma ir tirpi kava, kuri savo skoniu bei kvapu skiriasi nuo maltos kavos, tačiau fiziologiškai veikia lygiai taip pat, nes ir joje išlieka kofeinas.
 
Gydomosios savybės
Kavos pupelėse esantis kofeinas stimuliuoja pervargusią centrinę nervų sistemą.
Kavos patariama gerti apsinuodijus narkotinėmis medžiagomis bei kai kuriais vaistais, sutrikus širdies kraujagyslių darbui, spazmuojant galvos smegenų kraujagyslėms, o taip pat pakelti fizinį bei protinį darbingumą.
Kofeino veikimo trukmė priklauso nuo organizmo sugebėjimo jį suardyti ar paversti mažiau aktyviomis medžiagomis bei pašalinti kofeino alkaloidą iš organizmo.
Kofeinas organizme nesusikaupia, nors kavos gersite net ir ilgą laiką. Per 6 valandas suyra pusė į organizmą patekusio kofeino, o per 1 parą jo organizme visiškai nebelieka. Didžioji dalis kofeino iš organizmo pašalinama su šlapimu.
Veikiant kofeinui, padažnėja ir pailgėja kvėpavimas, sustiprėja širdies veikla, padidėja sumažėjęs kraujospūdis ir šlapimo išsiskyrimas bei skrandžio sulčių gamyba.
10–12 gramų susmulkintų pakepintų kavos pupelių užpilkite 100–200 mililitrų vandens ir ant silpnos ugnies pakaitinkite tol, kol šis antpilas užvirs.
Jei esate pervargęs, mieguistas, nesinori dirbti, suprastėjo atmintis ar sulėtėjo mąstymas, šio gėrimo per dieną išgerkite 1 ar 2 puodelius.
Nustatyta, kad „turkiška“ arba „rytietiška“ kava kur kas labiau skatina šlapimo išsiskyrimą nei kava, paruošta įprastu būdu.
 
Maistinės savybės
Kavos pupelėse esantis kofeinas ir kvapiosios medžiagos tirpsta vandenyje ir tolygiai pasiskirsto, tačiau nuo gaminimo būdo priklauso ne tik kavos skonis, bet ir jos poveikis. Pasak specialistų, ruošiant kavą, jos negalima virinti, nes net virimo pradžioje, kai ima kilti burbuliukai, kava nebetenka malonaus kvapo. Malonaus kvapo ir kitų savybių netenka ir atšalusi bei pašildyta kava.