Imbieras (lot. Zingiber officinale)

Teksto dydis:


(lot. Zingiber officinale)

Prieskonio aprašymas
Imbiero tėvynė yra Pietryčių Azija, Kinija ir Vakarų Indija. Europos šalyse imbieras paplitęs jau daugiau kaip 2000 metų. Ypač svarbūs imbierai buvo viduramžių prekyboje.
Lotyniškasis šio augalo pavadinimas „zingiber“ reiškia „raguotasis“. Natūralioje gamtoje imbierai niekur neauga. Šiuo metu jie auginami tropiniuose Pietų Azijos, Pietų Amerikos ir Vakarų Afrikos rajonuose.
Daugiausiai imbiero šiuo metu užaugina Nigerija, Siera Leonė, Malaizija, Japonija, Kinija, Vakarų Indija bei Brazilija.
Priklausomai nuo paruošimo būdo, skiriamos kelios imbierų rūšys. Juodasis nevalytas imbieras vadinamas „Barbadoso“, o baltasis, išvalytas – „Bengaliniu“ imbieru.
Imbieras – tai į vikmedį panašus imbierinių šeimos apie 1 metro aukščio augalas. Jo šakniastiebis kvapus, saldus, mėsingas, turintis daug šaknų. Imbiero šaknyse yra daug eterinio aliejaus, krakmolo, ląstelienos, riebalų, azotinių ir kitų medžiagų.
Malonų specifinį kvapą imbierui teikia eterinis aliejus, o deginantį skonį – aliejinė medžiaga – hingerolis. Imbieras naudojamas ir kaip vaistas, ir kaip prieskonis.
 
Gydomosios savybės
Medicinoje yra naudojami imbiero lapai ir šaknys. Lapai skinami augalo žydėjimo metu, o šaknys kasamos pasibaigus vegetacijos periodui.
Imbieras žadina apetitą, gerina virškinamojo trakto darbą, gydo pykinimą, vėmimą, meteorizmą bei lėtinį enteritą.
Paprastai patariama per dieną suvalgyti po 0,3–1,5 gramo šakniastiebių.
Imbierai skatina šlapimo išsiskyrimą, gydo reumatą bei neurasteniją. Sergantiems angina imbiero nuoviru patariama skalauti gerklę.
Kai kuriose šalyse imbiero šakniastiebio milteliais ar nuoviru gydomi spazminiai galvos skausmai, bronchinė astma bei bronchitas.
Pasak liaudies medicinos žinovų, imbiero milteliais patariama stiprinti bei gydyti trachomą.
2 arbatinius šaukštelius susmulkintų imbiero šaknų užpilkite 300 mililitrų verdančio vandens, leiskite nusistovėti 2 valandas, po to antpilą nukoškite.
Jei pykina, skauda skrandį, skundžiatės prastu apetitu ar sergate peršalimo ar skrandžio ligomis, šio antpilo gerkite po 50 mililitrų 3–5 kartus per dieną, prieš valgį.
Be to, šis antpilas tonizuoja organizmą.
10 gramų susmulkintų imbiero šaknų užpilkite puse stiklinės degtinės, leiskite nusistovėti 20 dienų, po to antpilą nukoškite.
Šiuo antpilu 2 ar 3 kartus per dieną tepkite odos ligų pažeistas vietas arba skalaukite burną, jei sergate uždegiminėmis burnos gleivinės ligomis.
 
Maistinės savybės
Imbieras yra aštraus kvapo bei skonio. Imbieras naudojamas likerių, vaisių sulčių ir punšo gamyboje. Anglijoje šis prieskonis naudojamas ypač populiaraus imbiero alaus gamyboje. Imbiero patariama berti į miltinių gaminių tešlą, pudingus, saldumynus, kriaušių kompotus, konservuotus moliūgus, agurkus bei ruošiant marmeladus, vaisių ir uogų drebučius.
Imbieras suteikia ypatingą skonį bei kvapą sriuboms (ypač vištienos bei vaisių), padažams, keptai laukinių paukščių mėsai bei ryžių patiekalams.
Mišinyje su druska imbierais skaninami sūriai, mėsos, žuvies, virtos vištienos, keptos mėsos ir daržovių patiekalai.
Imbierai suteikia malonų skonį bei kvapą keptai kiaulienai, antienai bei grybams. Kinų virtuvėje plačiai naudojamas ne tik imbieras, bet ir imbiero actas bei susicukravę imbiero šakniastiebiai.