Garstyčia baltoji (lot. Sinapis alba)

Teksto dydis:


(lot. Sinapis alba)

Augalo aprašymas
Baltoji garstyčia dar vadinama geltonąja arba angliškąja garstyčia.
Baltoji garstyčia – kryžmažiedžių šeimos, vienmetis, 20–50 (1000 centimetrų aukščio žolinis augalas. Baltosios garstyčios šaknis liemeninė, gana stipri, o stiebas stačias, šakotas. Lapai kotuoti, pailgi arba pailgai kiaušiniški. Šių augalų žiedynas – skėtiškas, žydėjimo metu pailgėjanti kekė. Baltoji garstyčia žydi nuo birželio mėnesio iki rudens. Šis augalas auga laukuose, daržuose ir dykvietėse.
Baltoji garstyčia nors ir negausiai, tačiau randama visoje Lietuvos respublikos teritorijoje.
 
Gydomosios savybės
Baltųjų garstyčių sėklose yra eterinio bei riebiųjų aliejų, baltymų, fermentų ir kt.
Baltosiomis garstyčiomis gydoma sklerozė, hipertonija, kepenų ir tulžies pūslės ligos, virškinamojo trakto sutrikimai, meteorizmas, reumatas ir egzema.
Baltosiomis garstyčiomis taip pat patariama malšinti skausmus.
Sumalkite į miltelius 2 ar 3 gramus sausų baltųjų garstyčių ir sumaišykite su medumi.
Šiuo mišiniu patariama gydytis sergantiems peršalimo ligomis.
 
Auginimas
Baltoji garstyčia atspari žiemos šalčiams. Jos sėklos sudygsta +1 +2 laipsnių temperatūroje. Sudygę daigai nenušąla net prie 6 laipsnių šalčio.
Baltosios garstyčios nėra reiklios dirvai bei nebijo sausros.
Šiuos augalus patariama dauginti sėklomis.
Baltąsias garstyčias patariama rinkti ankštimis nusidažius rusvai gelsva spalva.
Išdžiovintas baltosios garstyčios sėklas patariama laikyti sausose, gerai vėdinamose patalpose.
 
Maistinės savybės
Baltųjų garstyčių sėklų patariama berti į varškę.
Baltųjų garstyčių sėklos yra beveik bekvapės, o jų skonis aštresnis nei melsvųjų garstyčių.
Baltosiomis garstyčiomis patariama skaninti daržovių, grybų ir mėsos marinatus, silkes, karštus žuvies ir mėsos patiekalus.
Baltųjų garstyčių lapais patariama skaninti salotas, sriubas bei juos marinuoti.
Baltosios garstyčios – puikus pašaras naminiams gyvuliams ir geras medunešis.