Garduoklė kvapioji (lot. Myrrhis odorata)

Teksto dydis:


(lot. Myrrhis odorata)

Prieskonio aprašymas
Kvapioji garduoklė natūraliai auga Pietų Europos kalnuose, Alpėse.
Lietuvoje kvapioji garduoklė yra taip pat auginama. Retai pasitaiko ir sulaukėjusių šios rūšies augalų.
Kvapioji garduoklė – daugiametis, žolinis, iki 1,5 metro aukščio užaugantis augalas, pilku, tuščiaviduriu bei apvaliu stiebu. Kvapioji garduoklė žydi baltais žiedais, susitelkusiais į žiedynus, birželio ir liepos mėnesiais. Šio augalo vaisius yra rudos ar juodos spalvos bei 20–25 milimetrų ilgio.
 
Auginimas
Kvapiąją garduoklę patariama dauginti sėklomis ir sėti rudenį.
Šis augalas nėra reiklus dirvai, tačiau geriausiai auga pavėsingoje vietoje bei humusingo priemolio dirvoje.
Kvapioji garduoklė nebijo žiemos šalčių. Nemažai šių augalų pasisėja savaime.
 
Maistinės savybės
Kvapiosios garduoklės lapuose yra eterinio aliejaus, kuriame yra anetolio, kuris suteikia augalui anyžių aromatą.
Maistui paskaninti dažniausiai vartojami švieži, kartais šaldyti arba džiovinti lapai, žalios nesubrendusios ir džiovintos subrendusios sėklos ir rudenį iškastos šaknys, tačiau būtina atminti, kad džiovintų garduoklės lapų kvapas yra kur kas silpnesnis.
Šviežius kvapniosios garduoklės lapus kartais naudoja kaip cukraus pakaitalus saldžiuosiuose patiekaluose.
Susmulkinta garduoklės žaluma patariama skaninti sviestą, vaisių ir daržovių salotas.
Garduoklės lapais taip pat patariama skaninti konservuojamą maistą, žuvies patiekalus, likerius ir brendį.
Garduoklių kvapas ir skonis yra salstelėjęs, bei primena anyžius. Gurmanai valgo virtas garduoklių šaknis. Kvapiųjų garduoklių eterinis aliejus naudojamas parfumerijoje.
Anksčiau garduoklių lapais poliruodavo ir taip kvėpindavo ąžuolinius baldus.