Čiobrelis paprastasis (lot. Thymus serpyllum)
(lot. Thymus serpyllum)

čebrelis, čebriukas, čepronėlis, čiobreliai, čiumbrelis, čiobras, čambrukai, čebras, dievaitis, maironas, puronėlis, šilažolė, timijonas, timkus, timkužis.
Aprašymas
Šeima: Lūpažiedžiai (Notreliniai) – Labiatae Juss. (Lamiaceae Lindl.).
Paprastasis čiobrelis – 10–15 cm aukščio, daugiametis, aromatingas, labai šakotas puskrūmis. Stiebas plonas, gulsčias, viršutinėje dalyje apvalus arba nežymiai keturbriaunis, plaukuotas, pamate įsišaknijantis. Žiedinės šakutės kylančios, 5–10 (15) cm aukščio, neaiškiai keturbriaunės, plonos, apaugusios švelniais plaukeliais. Lapai priešiniai, 5–10 mm ilgio, linijiški, pailgi, liaukingi, blakstienotais kraštais, kartais gausiai plaukuoti. Žiedai menturiuose: apatiniai menturiai paskiri, o viršutiniai dažniausiai į varpas susitelkę. Taurelė ryškiai dvilūpė; viršutinė lūpa tridantė, atsilenkusiais danteliais, apatinė – dviskiltė. Taurelė iš išorės plaukuota. Vainikėlis dažniausiai šviesiai purpurinis. Vaisius iš 4 tamsių riešutėlių. Riešutėliai beveik apvalūs, tamsiai rudi, apie 0,6–1 mm skersmens. Žydi birželį–liepą. Vaisiai pribręsta rugpjūtį–rugsėjį.
Paprastasis čiobrelis sausų smėlingų vietų augalas, jautrus drėgmės pertekliui. Lietuvoje plačiai paplitęs. Auga pušynuose, šlaituose, sausose pievose, smėlio karjeruose, žvyrduobėse, pakelėse ant pylimų. Be paprastojo čiobrelio natūraliose augimvietėse sutinkamas ir keturbriaunis čiobrelis (Thymus pulegioides L.) – pastarajam būdingas keturbriaunis stiebas ir kiaušiniški lapai. Darželiuose auginamas vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris L.), kuris natūraliai Lietuvoje neauga.
Paprastasis čiobrelis sausų smėlingų vietų augalas, jautrus drėgmės pertekliui. Lietuvoje plačiai paplitęs. Auga pušynuose, šlaituose, sausose pievose, smėlio karjeruose, žvyrduobėse, pakelėse ant pylimų. Be paprastojo čiobrelio natūraliose augimvietėse sutinkamas ir keturbriaunis čiobrelis (Thymus pulegioides L.) – pastarajam būdingas keturbriaunis stiebas ir kiaušiniški lapai. Darželiuose auginamas vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris L.), kuris natūraliai Lietuvoje neauga.
Vaistinės savybės
Vaistinė žaliava. Vaistams pjaunama žolė (Thymi herba) žydėjimo metu (birželį–liepą), neleidžiant brandinti sėklų. Žirklėmis kerpama nesumedėjusi antžeminė augalo dalis. Ji džiovinama pastogėje, palėpėje ar kitoje nuo saulės apsaugotoje, gerai perpučiamoje vietoje. Džiovykloje temperatūra neturi viršyti 40 °C temperatūros. Išdžiūvusi žaliava persijojama pro metalinius tinklelius. Tinkamai išdžiovinta žolė kvapni, aštraus skonio. Iš 1 kg šviežios žolės gaunama 320-340 g sausos. Žaliava laikoma audininiuose maišuose atskiroje nuo kitų žaliavų vėdinamoje patalpoje. Tinka vartoti iki 2 metų.
Veikliosios medžiagos. Čiobrelių žolėje yra 0,1–1,2% eterinio aliejaus, susidedančio iš 30% timolio, 20% karvakrolio (paprastajame čiobrelyje), cimolo, pineno ir kt. Be to, žaliavoje yra apie 7% rauginių, iki 9% mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, apie 17 mg% vitamino C, kartumynų.
Preparatai. Užpilai, nuovirai. Įeina į atsikosėjimą lengvinančių vaistažolių mišinių sudėtį. Iš čiobrelių ekstrakto gaminamas Pertusinas, kitos atsikosėjimui palengvinti skirtos vaistų formos.
Užpilo ruošimas ir vartojimas
2 valg. šaukštai čiobrelio žolės užpilami stikline verdančio vandens, indas uždengiamas ir 15 min. kaitinamas vandens vonelėje (kitame inde su verdančiu vandeniu). Paliekama 45 min. atvėsti, nukošiama. Geriama po 1 valg. šaukštą 2–3 kartus per dieną.
Užpilo ruošimas ir vartojimas
2 valg. šaukštai čiobrelio žolės užpilami stikline verdančio vandens, indas uždengiamas ir 15 min. kaitinamas vandens vonelėje (kitame inde su verdančiu vandeniu). Paliekama 45 min. atvėsti, nukošiama. Geriama po 1 valg. šaukštą 2–3 kartus per dieną.
Poveikis. Čiobrelis pasižymi dezinfekuojančiomis ir raminamomis savybėmis.
Paprastojo čiobrelio nuoviras vartojamas nuo bronchito, kosulio, peršalimo, nemigos, gerina virškinimą, skatina šlapimo išsiskyrimą, malšina skausmą, vartojamas nuo kirmėlinių ligų. Arbata arba užpilu skalaujama burna sergant dantenų ligomis, gerklės uždegimų. Nuoviru plaunamos nedidelės žaizdos. Jo preparatai bei eterinis aliejus naudojami odos įtrynimams, aromatinėms vonioms, kompresams. Manoma, kad čiobrelių arbata padeda malšinti pagirių simptomus. Seniau džiovintus čiobrelio žiedus dėdavo į spintas ir skrynias atbaidyti kandis, o drabužiams žiedai suteikdavo malonų kvapą. Čiobrelio žiedai vartojami kulinarijoje ir vaistinių arbatų gamyboje.
Paprastojo čiobrelio nuoviras vartojamas nuo bronchito, kosulio, peršalimo, nemigos, gerina virškinimą, skatina šlapimo išsiskyrimą, malšina skausmą, vartojamas nuo kirmėlinių ligų. Arbata arba užpilu skalaujama burna sergant dantenų ligomis, gerklės uždegimų. Nuoviru plaunamos nedidelės žaizdos. Jo preparatai bei eterinis aliejus naudojami odos įtrynimams, aromatinėms vonioms, kompresams. Manoma, kad čiobrelių arbata padeda malšinti pagirių simptomus. Seniau džiovintus čiobrelio žiedus dėdavo į spintas ir skrynias atbaidyti kandis, o drabužiams žiedai suteikdavo malonų kvapą. Čiobrelio žiedai vartojami kulinarijoje ir vaistinių arbatų gamyboje.
Indikacijos. Vartojama kaip atsikosėjimą gerinanti priemonė peršalus, sergant bronchitu, laringitu, tracheitu. Čiobrelio žolės nuoviras vartojamas virškinamojo trakto sutrikimams šalinti. Aromatinėmis voniomis ir kompresais mažinami radikulito, sąnarių skausmai.
Kontraindikacijos. Čiobrelių sudėtyje esantis timolis neigiamai veikia kepenis ir inkstus, todėl nevartojamas sergant inkstų, kepenų ligomis, nėštumo metu.
Kontraindikacijos. Čiobrelių sudėtyje esantis timolis neigiamai veikia kepenis ir inkstus, todėl nevartojamas sergant inkstų, kepenų ligomis, nėštumo metu.
Panaudojimas kitur
Švieži ar džiovinti čiobreliai – puikus įvairių patiekalų prieskonis. Čiobrelių eterinis aliejus naudojamas parfumerijoje.