Česnakas askaloninis (lot. Allium ascalonicum)

Teksto dydis:


(lot. Allium ascalonicum)

Prieskonio aprašymas
Askaloninio česnako, vadinamo Šaloto svogūnu tėvynė – Vidurinieji rytai.
Lietuvoje askaloninis česnakas savaime beveik neauga, o auginamas daržuose.
Askaloninis česnakas – žiemojantis, kultūrinis augalas, išaugantis iki 40–70 centimetrų aukščio. Po žiemos šie česnakai atželia balandžio mėnesio pabaigoje, o jau gegužės mėnesio viduryje juos galima valgyti.
Askaloniniai česnakai pradeda žydėti iki birželio mėnesio vidurio, o baigia žydėti birželio mėnesio pabaigoje. Liepos mėnesio pabaigoje sunoksta askaloninių česnakų vaisiai – dėžutės, kuriose bręsta po keletą juodų sėklų.
 
Gydomosios savybės
Šviežiuose ardinių česnakų lapuose yra vitamino C, karotino, vitaminų B1, B2, PP, mineralinių ir kitų medžiagų.
 
Auginimas
Askaloninius česnakus patariama dauginti vegetatyviniu būdu – svogūnėliais.
Askaloninių česnakų svogūnėlius reikia sodinti rudenį kas 15–20 centimetrų. Šiuos svogūnėlius taip pat patariama sodinti ir pavasarį, kol jie dar nepradėjo želti.
Askaloniniai česnakai gerai auga humusingoje, drėgnoje, bet ne šlapioje dirvoje ir atviroje vietoje. Esant geroms sąlygoms, viename lizde išauga net iki 40 askaloninio česnako svogūnėlių.
Svogūnėlių spalva, priklausomai nuo veislės, būna violetinė, gelsva arba balta.
 
Maistinės savybės
Pavasarį, kol dar mažai žalumynų, askaloninių česnakų lapai ypač vertinami.
Šių česnakų nupjauti lapai labai greitai atželia ir po 15–20 dienų juos vėl galima pjauti.
Askaloninių česnakų lapų skonis šiek tiek skiriasi nuo kitų česnako rūšių lapų skonio.
Valgyti galima tiek askaloninio česnako svogūnėlius, tiek ir jų lapus.
Askaloninio česnako lapus bei svogūnėlius galima valgyti šviežius, keptus, virtus, troškintus ar marinuotus.
Askaloniniais česnakais patariama skaninti mėsos, žuvies ir daržovių patiekalus.