Česnakas ardinis (lot. Allium proliferum)

Teksto dydis:


(lot. Allium proliferum)

Prieskonio aprašymas
Ardinis (jarusinis) česnakas – savaiminis Altajaus krašto taigos augalas.
Ardiniai česnakai yra ypač ištvermingi šalčiams, todėl auginami šiauriniuose rajonuose.
Kauno botanikos sode ardiniai česnakai auga nuo 1980–ųjų metų.
Ardinis česnakas – daugiametis augalas, kurio stiebai išauga iki 50–80 centimetrų aukščio, o lapai iki 40 centimetrų ilgio.
 
Gydomosios savybės
Šviežiuose ardinių česnakų lapuose yra vitamino C, karotino, vitaminų B1, B2, PP, mineralinių ir kitų medžiagų.
 
Auginimas
Po žiemos ardiniai česnakai atželia kovo mėnesio pabaigoje, t.y. šiek tiek anksčiau nei kitos česnakų rūšys. Gegužės mėnesio viduryje išauga ardinio česnako žiedynstiebis. Išaugus žiedynstiebiui, šio česnako lapų augimas sulėtėja. Birželio mėnesio pradžioje ardiniuose česnakuose vietoj sėklų susiformuoja po 2–4 lygius svogūnėlių. Apatiniuose lygiuose auga po 2 ar 3 stambesnius, o viršutiniuose lygiuose po 4 ar 5 smulkesnius svogūnėlius.
Dauginimui naudojami oriniai bei priešakiniai svogūnėliai, kurie užauga rugsėjo mėnesio pradžioje.
Svogūnėlius patariama sodinti rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais, tuoj po jų subrendimo.
Ardinius česnakus patariama auginti lengvose dirvose, nes sunkiose dirvose šie augalai vystosi prastai. Ardiniai česnakai žiemoja labai gerai.
Ardinių česnakų lapus patariama skinti anksti pavasarį.
 
Maistinės savybės
Ardinių česnakų lapų skonis yra šiek tiek aštresnis nei svogūnų. Vėliau galima valgyti ir orinius ardinių česnakų svogūnėlius, kurie yra panašaus skonio į valgomuosius svogūnus.
Kulinarijoje ardinių česnakų lapus vartoja taip pat kaip ir svogūnų laiškus.