Builis daržinis (lot. Anthriscus cerefolium)

Teksto dydis:


(lot. Anthriscus cerefolium)

Prieskonio aprašymas
Daržinis arba karvelinis builis, manoma, yra kilęs iš Viduržemio jūros arba pietinių Rusijos rajonų.
Daržinis builis, kaip prieskoninis augalas, ypač populiarus Prancūzijoje, Anglijoje bei JAV. Čia jis laikomas vertingiausiu augalu.
Daržinis builis – vienmetis, žolinis salierų giminės augalas, kurio tiesus stiebas išauga iki 50–70 centimetrų aukščio.
Daržinis builis mažais baltais arba blyškiais rožiniais žiedais žiedynuose žydi gegužės–rugpjūčio mėnesiais, o jo vaisiai subręsta rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
Daržinis builis pakankamai gerai auga pavėsyje, tačiau mėgsta purią, gerai drenuotą bei kalkėmis patręštą priemolio dirvą.
 
Gydomosios savybės
Daržinio builio lapuose yra eterinio aliejaus, kurio pagrindinis komponentas yra anetolis. Be to, daržinio builio lapuose yra vitamino C, provitamino A bei apiino. Šviežiomis daržinio builio lapų sultimis patariama gydyti karštligę, galvos svaigimą, geltligę, viršutinių kvėpavimo takų ligas.
Daržinio builio preparatai palengvina atsikosėjimą, jais taip pat patariama gydyti ilgai trunkančias ir žmogaus organizmą sekinančias ligas.
Builio sultys skatina šlapimo išsiskyrimą.
Beje, daržinio builio duodama ir naminiams gyvuliams šlapimui varyti.
Builio sultimis bei lapais, kaip išoriniais ir vidiniais vaistais, patariama gydyti niežus, odos ligas bei hemorojų.
2 valgomuosius šaukštus daržinio builio žolės užpilkite ½ stiklinės verdančio vandens, leiskite nusistovėti valandą laiko, po to antpilą nukoškite. Sergantiems niežais bei votimis šio antpilo patariama gerti po 50 mililitrų 2 kartus per dieną.
Šviežiomis daržinio builio lapų sultimis patariama valyti kraują bei jų gerti padidėjus limfmazgiams.
 
Auginimas
Daržinis builis auginamas ir mūsų respublikoje.
Daržinius builius patariama dauginti sėklomis, kurias galima sėti tiesiai į lysves. Į lysves taip pat galima sodinti ir iš sėklų išaugusius builio daigus. Builiai gerai auga piktžolėmis neapžėlusioje dirvoje.
Prieš sėdami šiuos augalus, rudenį dirvą sukaskite 25–30 centimetrų gyliu bei ją patręškite kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis.
Pavasarį dirvą supurenkite bei suvoluokite.
Daržinius builius patariama sėti kovo ir balandžio mėnesiais, tarp lysvių paliekant 45–70 centimetrų tarpus 1 ar 2 centimetrų gylyje.
Daržinio builio sėklos sudygsta per 12–16 dienų. Kad užaugtų didesni lapai, patariama nupjauti žiedkočius.
Antžeminę daržinio builio dalį patariama pjauti praėjus 6–8 savaitėms po sėjos. Daržinius builius patariama pjauti jų masinio žydėjimo metu, 10–15 centimetrų virš dirvos paviršiaus.
 
Maistinės savybės
Builio lapai skleidžia subtilų, panašų į anyžius kvapą. Šių daržovių lapus patariama vartoti salotoms, sriuboms bei antriesiems patiekalams.
Kaip salotas galima valgyti ir jaunus builių ūglius.
Daržinis builis yra naudojamas ir pieno bei konservų pramonėje.
Daržinis builis yra įvairių prieskonių sudėtyje, kuriais gardinami daržovių, kiaušinių ir vištienos patiekalai.
Šviežiais daržinio builio lapais taip pat patariama skaninti grybų salotas, dilgėlių sriubą, virtas bulves, konservuotus žaliuosius žirnelius bei plovą.
Kai kuriose šalyse builiais skaninama varškė, sviestas ir sūris.
Builio aromatas yra švelnus ir greitai pranyksta, todėl jais patiekalus patariama paskaninti tik baigiant juos ruošti arba patiekiant ant stalo.