Bruknė (lot. Vaccinium vitis–idaea)

Teksto dydis:


(lot. Vaccinium vitis–idaea)

Liaudiški pavadinimai
brusnė, lasyta, raudonuogė, šilauogė, šiluogė
 
Aprašymas
Šeima: Erikiniai (Viržiniai) – Ericaceae Juss.
Sinonimai: Rhodococcum vitis–idaea Avror.
Bruknė – daugiametis, visžalis, 7–30 cm aukščio krūmokšnis. Šakniastiebiai šakoti, apvalūs, apsaugoti pilkšvais plaukeliais, šliaužiantys ir įsišakniję. Lapai stori, odiški, pražanginiai, atvirkščiai kiaušiniški arba elipsiški, žemyn užsirietusiais kraštais, viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė – šviesiai žalia, su rudais taškeliais, tinklišku gyslotumu. Žiedai balti ar rausvi, susitelkę po 2–8 į viršūnines nusvirusias kekes. Žydi gegužės–birželio mėn. Dažnai vasaros pabaigoje žydi antrąkart. Vaisiai subręsta rugpjūčio–rugsėjo mėn. Tai apvalios, sultingos, raudonos uogos.
Auga sausuose ir apysausiuose pušynuose, eglynuose, beržynuose, drebulynuose, kirtavietėse, aukštapelkėse. Sudaro sąžalynus. Mėgsta rūgštų, sausą ar apysausį dirvožemį. Paplitusi visoje Lietuvos teritorijoje. Dažna.
Bruknė panaši į miltinę arkliauogę, tačiau pastarosios lapų apatinė pusė netaškuota, kraštai žemyn neužsirietę ir abi lapų pusės tinkliškai gyslotos, o uogos miltingos. Gali būti ir kultyvuojama.
 
Vaistinės savybės
Vaistinė žaliava. Bruknių lapai (Vitis–idaeae folium) skinami anksti pavasarį – balandžio–gegužės mėn. (pernykščiai) ar nurinkus uogas – rugsėjo–lapkričio mėn. (per vasarą užaugę). Vasarą skinti lapai žaliavai netinka, nes džiovinant patamsėja. Lapeliai nubraukiami arba žirklėmis nukerpamos 5–8 cm ilgio šakutės. Džiovinimui paskleidžiama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar specialiose džiovyklose ne aukštesnėje 40 °C temperatūroje. Išdžiovinus lapai nuo šakučių nukuliami, likę stiebai išmetami. Tinkamai išdžiovinti lapai yra žali, bekvapiai, rūgštoko skonio. Iš 1 kg šviežių lapų gaunama 200–20 g sausų. Lapus galima saugoti 3 metus, uogas – 1 metus.
Bruknių vaisiai (Vitis–idaeae fructus) renkami rugpjūčio mėn. Uogos džiovinamos krosnyje ar džiovykloje 50–60 °C temperatūroje. Be to, uogose kaupiama benzoinė rūgštis pasižymi antiseptinėmis savybėmis, todėl bruknės atsparios puvimui ir gali ilgai išsilaikyti net ir nedžiovintos. Ilgesniam laikymui uogos taip pat gali būti konservuojamos cukrumi, ruošiamos jų uogienės, džemai.
Veikliosios medžiagos. Bruknių uogose yra 5,1–8,4% cukraus, 2,3–2,9% organinių rūgščių: citrinos, obuolių, benzoinės, oksalo, acto, glioksilo, pirovyno, oksipirovyno ir kt.; vitaminų: C – 11–21 mg%, B1 – 0,02 mg%, B2 – 0,02 mg%; karotino, glikozidų: vakcinino (iki 0,1%), arbutino, ideinchlorido, likopino, zeaksantino; 0,49% rauginių medžiagų. Sėklose yra iki 30% riebalų, lapuose – 5–9% glikozido arbutino, hiperozido, 0,5–0,6% flavanolio, hidrochinono, ericinolio ir erikolino, organinių rūgščių: galinės, elaginės, chino, vyno ir ursolo; tanino, 0,6% lavanolio, lanino, mineralinių medžiagų: mangano, arseno, švino, vario; 14–15% rauginių medžiagų.
Preparatai. Lapų: Nuovirai. Įeina į šlapimą varančių vaistažolių mišinių sudėtį. Uogų: Sultys, sirupai, morsas, nuovirai.
Bruknių lapų užpilo ruošimas ir vartojimas
1 valg. šaukštas smulkintų bruknių lapų užpilamas stikline karšto vandens ir paverdama 10–15 min. Dar 10 min. palaikoma uždengtame inde, nukošiama. Geriama po stiklinę 3–4 kartus per dieną prieš valgį.
Bruknių morso ruošimas ir vartojimas
Bruknės nuplaunamos virintu vandeniu, iš jų į porcelianinį indą išspaudžiamos sultys. Išspaudos užpilamos vandeniu (100 g išspaudų ir 0,75 l vandens), paverdamos ir nukošiamos. Į nuovirą supilamos šviežiai išspaustos sultys, pagal skonį pridedama cukraus. Gėrimas tinkamas vartoti 2–3 dienas. Laikoma vėsiai.
Poveikis. Medicinoje dažniau naudojami bruknių lapai. Jie pasižymi šlapimą varančiomis, sutraukiančiomis savybėmis, todėl padeda netgi viduriuojant.
Bruknių uogos pasižymi priešskorbutiniu, priešuždegiminiu, druskų apykaitą reguliuojančiu, šlapimą varančiu ir kraujospūdį mažinančiu poveikiu.
Indikacijos. Bruknių lapų arbata vartojama šlapimo išsiskyrimui skatinti, nuo inkstų ir tulžies pūslės akmenligės, anacidinio gastrito, reumato, podagros, pakilusio kraujospūdžio, taip pat nevalingo naktinio šlapinimosi atvejais, viduriuojant. Uogos vartojamos nuo avitaminozės, taip pat nuo gerklės uždegimo, kosint ir peršalus. Jos stiprina organizmą. Taip pat gali būti vartojama ir kaip priešdiabetinė priemonė.
Kontraindikacijos. Bruknių preparatai nevartojami nėštumo metu, esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms, padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, ilgiau kaip 3 savaites.
Atsargiai bruknės preparatus turėtų vartoti hipotonikai, nes lapai ir ypač sultys greitai ir efektyviai mažina kraujospūdį. Atsargiai vartoti sergant inkstų ligomis.
Panaudojimas kitur
Iš uogų daromos uogienės, kompotai, trauktinės ir kt.