Arnika kalninė (lot. Arnica montana)

Teksto dydis:


(lot. Arnica montana)

Liaudiški pavadinimai
arnakojės, arnikas, arnykas, kupalnikas, lygičius, sietris, skinstmis, šilinis, šilinė, vainykas
 
Aprašymas
 
Šeima: Astriniai (Graižažiedžiai) – Asteraceae Dumort (Compositae Giseke).
Kalninė arnika – daugiametis 15–80 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas. Lapai skroteliniai, pailgai kiaušiniški, lankiškai išlenktomis 5–7 gyslomis. Stiebas status, apaugęs liaukiniais plaukeliais. Stiebo lapų keletas, bekočiai, prisitvirtinę poromis, truputį apkabinę stiebą, priešiniai, lancetiški. Žiedstiebių viršūnėse 1–3–5 gražūs dideli oranžiniai geltoni graižai. Žiedą sudaro apie 1000 vamzdelinių žiedų ir tik apie 20 liežuvėlinių žiedų. Žydi birželio–liepos mėn. Vaisiai subręsta liepos–rugpjūčio mėn.
Retai augantis augalas pietiniuose ir pietrytiniuose Lietuvos rajonuose. Auga kalnuotose miškų vietovėse, sausuose pušynuose, mišriuose miškuose. Tai saugomas augalas ir ruošti iš jo vaistinę žaliavą griežtai draudžiama. Vietoj jos vaistams galima auginti Šamiso arniką (Arnica chamissonis Less.). Ši arnikų rūšis mažiau reikli dirvai nei kalninė arnika.
 
Vaistinės savybės
Vaistinė žaliava. Renkama birželio–liepos mėn. (Arnicae chamissoni flos), išsiskleidus kraštiniams liežuvėliniams žiedams. Žiedynai nukerpami žirklėmis arba nuskinami rankomis saugant, kad neišsirautų šaknys. Paskleidus plonu sluoksniu džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 50–60 °C temperatūroje. Vartoma kuo rečiau, kad nesutrupėtų. Gerai paruošta žaliava – oranžiniai pilki, silpno kvapo, aitriai kartūs graižai.
Veikliosios medžiagos. Žiedynuose yra seskviterpeninų laktonų (helenalino, jo esterių – arnifolino, šamisonolido), eterinių aliejų 0,1–0,9% (timolis ir jo derivatai), rauginių medžiagų apie 5% (umbeliferonas, skopoletinas), flavonoidų (izokverticinas, astragalinas) sterinų, riebalinio aliejaus, vitamino C, cukrų, fenolinių karboninų rūgščių (cinarinas), sakų ir inulino.
Šaknyse yra apie 0,4–1,5 % eterinio aliejaus, 9-10 % inulino, organinių rūgščių ir dervų.
Preparatai. Užpilai, tinktūros. Homeopatiniai preparatai. Įeina į įvairių kremų sudėtį.
Poveikis. Arnika pasižymi skausmą mažinančiu ir priešuždegiminiu, antimikrobiniu poveikiu.
Indikacijos. Arnika plačiai vartojama liaudies medicinoje: spuogams, furunkulams, sumušimams, mėlynėms, sausgyslių patempimui ar raumenų skausmams gydyti. Ji taip pat naudojama prie širdies ir kraujagyslių ligų, norint sumažinti cholesterolio kiekį ir stimuliuoti širdies darbą, ginekologiniam kraujavimui stabdyti.
Arnikos preparatų vartojimas į vidų nerekomenduojamas, kadangi jie nuodingi ir gali sukelti skrandžio skausmą, viduriavimą, vėmimą ir netgi širdies sustojimą bei mirtį.
Šiuolaikinė medicina rekomenduoja arniką vartoti tik išoriškai ir gydyti hematomas, sumušimus, reumatoidinį sąnarių skausmą, stomatitą bei odos uždegimus, kilusius dėl vabzdžių įgėlimo.
Nepageidaujamas poveikis. Pasitaikė dermatito atvejų, pasireiškiančių niežėjimu ir eritema. Ilgas vartojimas gali sukelti egzemą. Seskviterpeniniai laktonai, tokie kaip helenalinas, yra labai nuodingi ir kardiotoksiški. Todėl vartojimas į vidų kaip ir įprastas vartojimas ant pažeistos odos ir atvirų žaizdų laikomas nesaugiu. Ypatingai sergantieji širdies ligomis arnikos preparatus turėtų vartoti atsargiai.
Kontraindikacijos. Alergija graižažiedžių šeimos augalams. Arnikos preparatų negalima vartoti nėščioms ir kūdikį maitinančioms moterims.
 
Užpilai
2 g arnikos žiedų užpilami 100 ml karšto vandens.
Kompresams
Arnikos tinktūra praskiedžiama 3–10 kartų.
Skalavimams
Arnikos tinktūra praskiedžiama 10 kartų.
Tepalai
Ne daugiau 20–25 % arnikos tinktūros.
 
Panaudojimas kitur
Arnikos ekstraktai dažnai naudojami kosmetologijoje, jų dedama į kremus kaip odai gaivumo suteikinačios priemonės. Arnikos įtaka odos kolageno gamybai diskutuotina.
Auginama želdiniuose kaip dekoratyvinis augalas.
Europoje gydymo tikslams arnika naudojama šimtmečius, tuo tarpu Amerikoje dėl nuodingumo arnika laikoma nesaugiu vaistiniu augalu ir leidžiama naudoti tik maisto pramonėje. Jos dedama į alkoholinius gėrimus kaip skonį suteikiančios medžiagos.