Alyvmedis europinis (lot. Olea europaea)

Manoma, kad alyvmedžių tėvynė yra Šiaurės Afrikos šalys, iš kurių šie augalai dar prieš mūsų erą pateko į Artimųjų Rytų šalis ir paplito po visas Viduržemio jūros bei kitas pasaulio šalis. Alyvmedis – alyvmedinių šeimos medis. Alyvmedžių vainikas tankus, jo lapai ovališki ir nusmailėję, o žiedai smulkūs, susitelkę į žiedynus. Alyvmedžiai žydi gegužės ir birželio mėnesiais, o jų vaisiai subręsta rugsėjo–gruodžio mėnesiais. Sėklomis dauginti alyvmedžiai pradeda derėti po 10–12 metų, o dauginti auginiais – po 3 ar 4 metų. Nuo 1 alyvmedžio medžio vidutiniškai surenkama apie 20 kilogramų vaisių. Alyvmedžiai – ilgaamžiai medžiai. Yra žinomi net 1 tūkstančio metų sulaukę alyvmedžiai.

Alyvmedžiai atsparūs trumpalaikiams šalčiams. Šie medžiai nenušąla net –18 laipsnių temperatūroje, jei šaltis neišsilaiko ilgai.

 

Alyvmedžių vaisiuose yra iki 40% aromatinio aliejaus, kuriame gausu įvairių vitaminų ir gliceridų. Alyvmedžių aliejus skatina tulžies išsiskyrimą ir tirpdo akmenis tulžies pūslėje.

Alyvmedžių aliejus lengvai laisvina vidurius, šiuo aliejumi patariama gydyti skrandžio ir žarnyno ligas. Alyvų aliejuje yra nesočiųjų rūgščių, todėl juo patariama gydyti aterosklerozę bei hipertoniją.

Alyvmedžių lapuose yra eterinio aliejaus, kuriame yra eugenolio, glikozido, oleiropeino, oleaninės rūgšties, todėl jų ekstraktas mažina kraujospūdį, skatina šlapimo išsiskyrimą bei normalizuoja kvėpavimą.

Efektyvesnis yra šviežių, o ne džiovintų alyvmedžių lapų ekstraktas.

 

Maistui daržniausiai naudojamos sūdytos alyvuogės bei alyvų aliejus, kurį lengvai pasisavina organizmas. Alyvų aliejus dažnai yra naudojamas ir kulinarijoje bei konservų pramonėje.

Išspaudus maistinį aliejų, spaudžiamas aliejus ir iš išspaudų, kuris naudojamas muilui gaminti bei kitiems techniniams poreikiams, o išspaudos naudojamos gyvulių pašarui.

Konservuotomis alyvuogėmis patariama paskaninti daržovių bei mėsos patiekalus ir užkandžius bei sriubas.

Didžioji dalis alyvuogių panaudojama aliejaus gamybai.

Geriausias aliejus yra išspaudžiamas iš šviesiųjų alyvuogių (Oleum virgineum) šaltuoju spaudimu.

Pirmąjį kartą išspaudus šviesiąsias alyvuoges, gaunamas grynas, bespalvis aliejus, o po sekančio spaudimo – antrosios rūšies žalsvai gelsvo atspalvio aliejus, o trečiąjį kartą – gaunamas dar prastesnės kokybės alyvų aliejus.

Įvairios alyvuogių rūšys prinoksta nuo spalio iki gruodžio mėnesio.

Švieži alyvuogių vaisiai yra nevalgomi, nes juose yra karčiosios medžiagos glikozido.

Konservavimui parenkami maksimalaus dydžio šviesiai žali arba žalsvai gelsvi vaisiai.

Kai alyvuogės tampa violetinės arba bordo spalvos, jos taip pat tinkamos konservavimui arba marinavimui.

Konservuotų alyvuogių skonis priklauso nuo to, su kuo jos buvo konservuotos – su druska ar actu, su kauliukais ar be jų.

Skonio pagerinimui vietoj alyvuogių kauliukų patariama įdėti pipirų gabalėlius arba mažas sardines.