Vitamino D papildai nekelia grėsmės inkstams, nustatė tyrimas

2013-10-31 15:57

Jei inkstų akmenų baimė ką nors varžo vartoti vitamino D papildus, naujas tyrimas turėtų nuraminti.

JAV mokslininkai nustatė, kad vitamino D vartojimas nedidina tikimybės, kad susidarys inkstų akmenys, tačiau tam įtakos gali turėti žmogaus amžius, lytis ir kūno masė. 

Jau seniai nustatyta, kad tinkami vitamino D kiekiai žmogaus organizme gali saugoti nuo įvairių ligų, įskaitant tam tikras vėžio rūšis, praneša „HealthDay News“.

„Mūsų gautieji rezultatai gali sumažinti kai kurių žmonių susirūpinimą dėl vitamino D vartojimo, kadangi nenustatyta ryšio tarp tokių papildų vartojimo ir didesnės rizikos, kad susidarys inkstų akmenys“, teigia tyrimo vadovas dr. Cedric Garland iš Kalifornijos universiteto San Diego medicinos mokyklos.

Tyrimui buvo naudojami duomenys apie 2012 įvairaus amžiaus asmenų. Tiriamuosius vidutiniškai stebėjus 19 mėnesių, tuo laikotarpiu 13-kai asmenų nustatyti inkstų akmenys. Per tą laikotarpį tiriamieji ne mažiau kaip du kartus užpildė išsamų klausimyną ir davė ne mažiau kaip du kraujo mėginius. Tyrimo ataskaitą paskelbė žurnalas „American Journal of Public Health“.

Tačiau mokslininkai pastebėjo, kad didesnę tikimybę susirgti inkstų akmenlige turėjo vyresnio amžiaus ir didesnį kūno masės indeksą turėję žmonės. Kai dėl ankstesnių prielaidų dėl vitamino D galimos įtakos inkstų asmenims susidaryti, dabar mokslininkai daro išvadą, kad inkstų akmenų susidarymą lėmė ne šis vitaminas, o didesnis tiriamųjų kūno masės indeksas.

 Didesnė tikimybė inkstų akmenims išsivystyti buvo vyrams nei moterims. Tačiau tokia rizika negrėsė tiems, kas vartojo vitaminą D.

„Vis daugėja duomenų, kad vitamino D kiekis kraujyje turi siekti 40-50 nanogramų mililitre, kad iš esmės sumažintų riziką susirgti daugeliu ligų, įskaitant krūties bei gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžį“, teigia dr. C. Garland.

Jis pažymėjo, kad žmonėms, turintiems didesnį kūno masės indeksą, vitamino D reikia daugiau, kad jis duotų naudos.

Inkstų akmenligės priežastys nėra visiškai aiškios. Yra pastebėta, kad šia liga dažniau serga žmonės šilto klimato kraštuose. Ligos profilaktikai medikai pataria gerti daug tyro, mažai mineralizuoto vandens, kad išskiriamo šlapimo kiekis per parą būtų daugiau kaip 2 litrai.

Žmogaus oda vitaminą D sintetina tiesioginiuose saulės spinduliuose, tačiau vyresniojo amžiaus žmonės, ypač gyvenantys šiaurinėse platumose, retai gauna pakankamai saulės ir turi vartoti papildus, kad sukauptų pakankamą vitamino D kiekį. Jo trūkstant, didėja pavojus sveikatai.

Neseniai Vidurio Europos ekspertų kolegija paskelbė naujas vitamino D vartojimo šioje Europos dalyje rekomendacijas. Jas parengti paskatino turimi duomenys apie nepakankamus vitamino D kiekius Vidurio Europos gyventojų organizmuose.

Kolegija siūlo tokias vitamino D paros norams: kūdikiams iki pusės metų amžiaus – 10 mikrogramų (µg), kūdikiams nuo pusės metų iki metų – 10-15 µg, vaikams ir paaugliams – 15-25 µg, suaugusiems – 20-50 µg, nėščiosioms – 37,5-50 µg.

Taip pat pateikiamos rekomenduojamos paros normos didesnės rizikos grupėms: neišnešiotiems kūdikiams – 10-20 µg, nutukusiems vaikams – 30-50 µg, nutukusiems suaugusiems – 40-100 µg, dirbantiems naktį – 25-50 µg.