Sutrikus vos vieno virškinamosios sistemos komponento veiklai, galite jausti nemalonius dispepsijos (nevirškinimo) simptomus: sunkumą skrandyje, skausmą, pykinimą, pilvo pūtimą ir kt. Esant ilgalaikiams virškinimo sutrikimams gali pasireikšti ir organizmui būtinų maisto medžiagų stoka., pvz., riebaluose tirpių vitaminų, baltymų ir kt. Dažniausia blogos savijautos priežastis – virškinimo fermentų, skaidančių suvalgytą maistą, trūkumas.
Virškinimo sutrinkimus gali sąlygoti įvairios ligos:
- Pankreatitas
- Disbaketeriozė
- Funkcinė dispepsija
- Opaligė
- Celiakija
- Alergija maistui
- Infekcinės žarnyno ligos
- Cistinė fibrozė ir kitos
Tokiais atvejais gydymą skiria specialistai. Tačiau labai dažnai ir nesant ligos, žmonės gali skųstis nevirškinimo simptomais. Tai gali nutikti dėl pasikeitusio raciono (pavyzdžiui kelionės metu), ar suvalgyto didesnio nei įprasta maisto kiekio (pavyzdžiui per šventes), riebesnio ar aštresnio maisto, nesubalansuotos mitybos ir pan.
Ką tokiu atveju daryti?
Patariama išgerti puodelį žalios arbatos. Ji lengvina virškinimą ir greitina kraujotaką, slopina blogą burnos kvapą. Raudonoji arbata slopina alerginius dieglius, žarnyno spazmus, veikia raminančiai. Ji tinka ir vaikams, taip pat padeda atsigauti po švenčių. Nuo vidurių pūtimo tinka kmynų arbata.
Jei sutrikimą galima išgydyti vaistažolėmis, tai nereikėtų pradėti nuo vaistų. Kokias vaistažoles rinktis, kaip jas vartoti? Virškinimą gerina visos vaistažolės, kurios turi kartumynų, – pelynas, pupalaiškio lapai, kiaulpienės šaknys.
Kai skrandyje jaučiamas sunkumo jausmas, pučia vidurius ar tiesiog norima pagerinti savijautą, patariama gerti pipirmėtės arbatos. Mėtų tinktūros galima duoti ir vaikams, kai juos pykina. Pipirmėtė ne tik nuslopina pykinimą, bet ir pagerina virškinimą, ji praktiškai nedidina apetito. Taip pat pipirmėtė įeina ir į vaistažolių mišinių, skirtų virškinimui gerinti, sudėtį. Ji ne tik kompleksiškai veikia su kitomis mišinyje esančiomis vaistažolėmis, bet ir pagerina jų skonį.
Kmynų arbata labiausiai padeda, kai atsiranda vidurių pūtimas, kaupiasi dujos. Tačiau kmynai virškinimo ypač nepagerina, o tik šalina nemalonius pojūčius. Tai daugiau profilaktinė priemonė nei gydomoji.
Viena dažniausiai vartojamų vaistažolių yra vaistinė ramunė. Tai daugiau dezinfekuojamoji priemonė, kuri labiau tinka tuomet, kai įtariate, kad nestipriai apsinuodijote (pavyzdžiui, suvalgėte seno maisto). Taip pat tai spazmolizinė žolelė, kuri padeda, kai jaučiate pilvo raižymus.
Ožragės lapai suteikia švelnų kartumo skonį, kuris yra būtinas organizmo atliekų šalinimo funkcijai. Atstato jėgas, padeda esant vidurių užkietėjimui. Kurkuma varo šlapimą, valo kraujotaką, skatina žarnyno veiklą.
- Virškinimą gerina balinis ajeras, didysis debesylas, kartusis kietis, krapai ir kiti augalai. Esant virškinamojo trakto uždegimui, kaip pagalbinė priemonė gali būti vartojamos plačialapio gysločio, islandinės kerpenos, vaistinės piliarožės, paprastosios rasakilos ir vaistinės taukės preparatai.
- Užkietėję viduriai? Vidurius laisvina augalai, kaupiantys antraglikozidus – senos (kasijos) lapai, šaltekšnių žievė, rabarbaro šaknys. Senos, šaltekšnio ir rabarbaro preparatų negalima vartoti ilgą laiką, kadangi žarnynas atpranta dirbti, taip pat nevartotini nėštumo ir žindymo metu, sergant žarnyno uždegimu, žarnų nepraeinamumu.
- Viduriuojate? Viduriavimą slopinančiu poveikiu pasižymi miškinės sidabražolės šakniastiebiai, vaistinės ramunės žiedai ir ąžuolo žievė.
- Vidurių pūtimą mažina pipirmėtė, vaistinė ramunėlė, saldieji pankoliai, balinis ajeras, didysis debesylas, paprastasis kmynas, vaistinė melisa, krapai, garštis.
- Dingo apetitas? Jį sužadinti gali padėti karčiųjų kiečių žolės, peletrūno, kiaulpienių šaknų, ajerų šakniastiebių, kmynų vaisių ar kraujažolių žolės arbatos.
- DAUGIAU APIE VAISTAŽOLES ČIA>>
pavasaris 2015-03-18 11:34
vaistažolės puikiai tinka ne tik nuo žarnyno problemų - siūlau paskaityti mano surastą straipsnį "pavasaris-vaistažolių metas", kuris yra "efarmos" svetainėje.