Nuo skrandžio opų – cinko karnozinas

2013-04-02 07:00

Opaligė – tai lėtinė liga, kuriai paūmėjus atsiranda skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa (žaizdelė). Šiai ligai būdingas pasikartojantis opų atsivėrimas virškinamojo trakto gleivinėje, veikiamoje skrandžio rūgšties ir fermentų (pepsino). Būdinga ciklinė eiga: aktyvios opos periodai kaitaliojasi su ilgesniais ar trumpesniais pagerėjimais. Negydoma opaligė sukelia komplikacijas: kasos uždegimą, vėmimą krauju, mažakraujystę, suvėžėjimą. Opaligės gydymas prasideda nuo mitybos sureguliavimo. Rekomenduojama laikytis specialios dietos. Taip pat svarbu mesti rūkyti. Aktyvi opa gydoma antacidais (vaistai, neutralizuojantys skrandžio sulčių rūgštingumą). O tai nėra labai gerai. Ilgiau juos vartojant, padaroma daugiau žalos, nei gaunama naudos. Virškinimas – procesas, kurio metu maistas yra paverčiamas monomerinėmis medžiagomis, kurias organizmas ar ląstelė gali panaudoti tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar kaip energijos šaltinį. O tam, kad virškinimas vyktų sklandžiai, reikalingas pakankamas rūgščių kiekis. Rūgštys reikalingos pagrindinio skrandžio sulčių fermento – pepsino, skaidančio baltymus, veiklai. Pepsinas aktyvus tik rūgščioje terpėje. Vaistais mažinant rūgščių kiekį, pepsino veikla nutrūksta. Tuo pačiu pablogėja ir virškinimas. Kai kurie antacidai skatina skrandžio rūgštingumą. Tai netgi dar labiau blogina virškinimą. Taigi, toks gydymas antacidais – ilgas, reikalaujantis daug kantrybės ir nėra pats geriausias. Tai kas gi galėtų pagelbėti opaligės kamuojamiems ligoniams?

Jonny Bowdenas knygoje „Veiksmingiausi natūralūs vaistai žemėje“ siūlo pamėginti cinko karnoziną. Karnozinas – mažas baltymas – dipetidas, sudarytas iš dviejų amino rūgščių – alanino ir histidino. Jis randamas smegenyse, širdyje, raumenyse, odoje, skrandyje ir inkstuose. Karnozinas yra universalus antioksidantas, saugantis ląsteles ir gerinantis jų funkcijas. Jis veikia ląstelių membranose ir ektraląsteliniame skystyje, apsaugo lipidus ir vandenyje tirpias molekules, tokias kaip DNR, baltymai, fermentai. Jis dalyvauja daugelyje fiziologinių reakcijų, aktyvina fermentus, skatinančius raumenų susitraukimą, slopina laktato kaupimąsį raumenyse, skatina žaizdų gijimą. Karnozino yra baltyminiame maiste, ypač geras jo šaltinis – paukštiena ir žuvis. Kartu su mineralu cinku jis sudaro labai gerą derinį – cinko karnoziną. Štai ką apie šį derinį rašo Jonny Bowdenas savo knygoje: „Cinko karnozinas ištirpsta skrandyje ir prilimpa prie opos (arba žaizdos), esančios skrandžio sienelėje. Jis kur kas efektyvesnis nei kitos cinko formos. Ištirpęs cinko karnozinas lygina membraną, gydo žaizdas, atkuria audinius ir padeda išlaikyti gleivių barjerą – skrandžio apsauginę sienelę. Japonai cinko karnoziną vartoja nuo 1994 m. Daugeliu tyrimų įrodyta, kad vartojant cinko karnoziną pastebimas skrandžio opos sindromų, įskaitant rėmenį, raugulį bei pilvo pūtimą, sušvelnėjimas. Be to, saugodamas žarnyną, cinko karnozinas padeda greičiau gyti įvairioms žaizdoms. Jis mažina skrandžio ir žarnyno pažeidimus ir saugo nuo žarnų pralaidumo. Tyrėjai pastebėjo, kad cinko karnozinas skatina ląstelių aktyvumą. Taip paspartėja žaizdų gijimas, pagreitėja ląstelių dauginimasis. Taigi, cinko karnozinas skatina žaizdų gijimą.“

Natūralus opų gydymo receptas, išspausdintas Jonny Bowdeno knygoje „Veiksmingiausi natūralūs vaistai žemėje“

Cinko karnozinas: 75 mg, dozė padalinta į keletą dalių. Po 8 savaičių vartojimo turėtų išryškėti rezultatai.

Probiotikai: 1–10 mlrd. Bakterijų.

Gliutaminas: 1–20 g per dieną. Dozė padalinta į keletą dalių.

Alavijo sultys: 5–30 ml, 2–3 kartus per dieną.

Deglicirizinuotos lakricos (DGL) milteliai: 200–400 mg ištirpintų 200 ml šilto vandens.

Kopūstų sultys: 1,1 k šviežių sulčių per dieną. Pradėkite nuo mažesnio kiekio ir palengva didinkite, kad išvengtumėte skrandžio veiklos sutrikimų.