Nuo priklausomybių – glutaminas

2011-06-01 07:00

Glutaminas (Gln) – viena iš dvidešimties dažniausių amino rūgščių. Jos žmogaus organizme yra gausiausia. Glutaminas detoksikuoja amoniaką, reguliuoja proteino sintezę ir proteino suirimą, veikia kaip azoto prototipas, jį perneša, skatina ląstelių hidrataciją, stimuliuoja augimo hormonų gamybą, palaiko rūgščių balansą, stiprina imuninę sistemą, suteikia energijos bei padidina glikogeno gamybą kepenyse. Glutaminas yra ir anabolikas, ir antikatabolikas. Jis yra vadinamas azoto „pernešėju“, kadangi gabena azotą ten, kur kūnui jo labiausiai reikia.

Didžiausios jo atsargos susikaupusios raumenyse. Glutaminas padidina baltymo sintezę raumenyse. Gaunant jį su priedais, organizmas prisisotina glutaminu ir pasilieka raumenyse kaip savotiškas „rezervas“. Tas „rezervas“ iškart sustabdo raumenų irimą ir raumenys ima iš „rezervo“ glutaminą savojo baltymo sintezei. Taigi, jei po sunkių pratimų, treniruočių organizme bus pakankamai glutamino, tuomet greitai atsistatys gliukogenas ir greitai sugrįš jėgos.

Glutaminas gali padėti kovoti su priklausomybe ir nuo cukraus, ir nuo alkoholio.

Apie tai labai įdomiai savo knygoje „Veiksmingiausi natūralūs vaistai žemėje“ rašo Jonny Bowdenas: „Atkinso ryšys. Apie šį reiškinį pirmiausiai išgirdau iš Roberto Atkinso (Robert Atkins, M.D.), kuris apie tai sužinojo iš Rodžerio Viljamso (Roger Williams, M.D.) – mitybos medicinos pradininko, termino „biocheminis individualumas“ tėvo ir keleto knygų apie mitybą ir alkoholį autoriaus. Jis vienas iš pirmųjų pastebėjo glaudų ryšį tarp priklausomybės nuo alkoholio ir priklausomybės nuo cukraus. Abiejų gydymui Viljamas vartojo glutaminą“.

Toliau knygoje aprašomas 1950 metais atliktas eksperimentas su žiurkėmis. Pradžioje žiurkės buvo pripratintos prie alkoholio. Joms buvo pateikti du buteliukai. Viename buvo paprastas vanduo, kitame 10% stiprumo alkoholio. Jos laisvai galėjo pasirinkti iš kurio buteliuko nori gerti. Tokiu būdu buvo atrinkta 19 žiurkių, labiausiai linkusių į alkoholizmą. Šios žiurkės buvo padalintos į dvi grupes. Vienai grupei kartu su maistu buvo duodama glutamino, o kitai – ne. Po kurio laiko žiurkėms buvo pradėtas duoti įprastas maistas, keletą savaičių buvo stebima ką jos geria ir matuojamas išgerto skysčio kiekis. Pasirodo, kad žiurkės, kurios su maistu gaudavo glutamino, suvartojo 35% mažiau alkoholio nei tos, kurioms glutamino nekliuvo. Todėl buvo padaryta išvada, kad glutamino vartojimas kartu su maistu smarkiai sumažino alkoholio poreikį.

Panašūs eksperimentai buvo atlikti ir su žmonėmis. Buvo padarytos tos pačios išvados. Vartojant glutaminą su maistu žymiai sumažėjo priklausomybė ir nuo alkoholio, ir nuo cukraus, taip pat sumažėjo ir abstinenciją lydintis nerimas.

Kuomet jaučiama priklausomybė, reiškia, kad smegenims trūksta cukraus. Glutaminas kaip tik ir yra smegenims tinkanti gliukozė. Džoana Metjus–Larson  (Joan Mathews–Larson, PhD) teigia, kad glutaminas – vartojimui paruoštas smegenų kuras, kuris padeda įveikti hipoglikemiją, slopina priklausomybę nuo cukraus, veikia tuomet, kai cukraus kiekis kraujyje pernelyg mažas.

Jonny Bowdenas savo knygoje „Veiksmingiausi natūralūs vaistai žemėje“ siūlo natūralų priklausomybės gydymo receptą:

Vieną arbatinį šauštelį su kaupu gliutamino miltelių ištirpinkite vandenyje ir gerkite tuomet, kai jaučiate potraukį savo silpnybei arba vartokite profilaktiškai (rekomenduojama gerti nevalgius ir negėrus).

Retkarčiais tirpalą pagerkite 3–4 kartus per dieną tarp valgių.

O štai Atkinso siūlomas receptas, kaip atsikratyti potraukio cukrui, taip pat spausdinamas Jonny Bowdeno knygoje:

Gerkite 1–2 g glutamino. Rekomenduojama su tiršta grietinėle arba trupučiu becukrio saldiklio. „Staigus troškimas suvalgyti ką nors saldaus praeis“, – teigė jis.