Metalai, kuriuos „valgome”. Cinkas

2012-07-20 00:00

Iš daugiau nei šimto gamtoje esančių elementų keturi nemetalai (anglis, vandenilis, azotas, deguonis) sudaro 90% mūsų organizmo. Tačiau metalai, nors ir gerokai mažesniais kiekiais, labai svarbūs žmogaus gyvybei ir sveikatai. Žmogaus organizme daugiau nei 0,01% sudaro natris, kalis, magnis, kalcis. Jie priklausos vadinamajai makroelementų grupei. Tie metalai, kurių organizme yra mažiau nei 0,01%, vadinami mikroelementais.

Kai kada organizmui trūksta kurios nors grupės elemento, dėl to pablogėja savijauta ar net pasirodo aiškios ligos požymių. Kitaip tariant, mikroelementus galima laikyti „geriausiais“ ir „blogiausiais“, nes organizmui kenkia tiek jų perteklius, tiek trūkumas. Be to, yra metalų, kurių žmogus turi labai saugotis, nes net mažiausi jų kiekiai veikia kaip nuodai. 

Cinkas yra žinomas nuo seno. Manoma, kad ankščiau jis buvo gautas Rytų šalyse. Europoje cinką iš rūdų gauti išmokta žymiai vėliau.

Cinkas gamtoje randamas mineralais. Svarbiausi iš jų – sfaleritas, ZnS, ir galmėjus, ZnCO₃. Dažniausiai jis rūdose randamas su kitais mineralais: variu, švinu, manganu, kadmiu. Nedaug cinko junginių aptinkama 10-3% Žemės plutos masės. Cinko išgavimo technologiją sukūrė Vokiečių mokslininkas A.Markgrafas. Iki tol cinko išgauti nesisekė todėl, kad nebuvo numatyta, kokiomis sąlygomis turi vykti cinko redukcijos iš jo oksido reakcija, panaudojant anglį. 

Kur yra cinko? 

Cinko yra mėsoje, sūryje, kruopose, pupose, riešutuose, kavoje, arbatoje. Taip pat cinko yra jautienoje, kalakutienoje, vėžiagyviuose bei moliuskuose (austrėse, krevetėse, omaruose), kiaušiniuose. 

Cinko paros norma suaugusiems žmonėms 12 mg. Nėščioms ir savo pienu maitinančioms moterims cinko reikia daugiau – 15 mg/parai. 

Kuo cinkas naudingas žmogaus organizmui? 

• Cinkas yra labai svarbus imuninės sistemos veiklai;
• padeda formuotis skeletui;
• padeda atsinaujinti ląstelėms;
• palaiko tinkamą prostatos bei vyriškų hormonų veiklą;
• cinkas būtinas žmogaus augimui ir brendimui;
• būtinas normaliai lytinių liaukų veiklai,
• cinkas dalyvauja virškinimo procese.

Jei cinko trūksta – blogai 

Cinko dažniau trūksta kūdikiams ir vaikams, nėščioms bei savu pienu maitinančioms moterims, organizme jo mažėja vartojant kontraceptines tabletes. 

Stokojant cinko:

• lėtai gyja žaizdos;
• netenkama svorio;
• sulėtėja vaikų augimas ir lytinis brendimas;
• kamuoja nuovargis, nervinė įtampa, nuotaikų kaita;
• slenka plaukai;
• susilpnėja imuninė sistema, sumažėja atsparumas infekcijoms;
• susilpnėja skonio ir uoslės jutimas;
• gali sutrikti regėjimas. 

Cinkui rezorbuotis trukdo kava, pienas, juoda duona ir sūris; jo įsiurbimą gali blokuoti rupus maistas, kalcis ir geležis. Iš gyvulinių maisto produktų pasisavinimas geriau negu iš augalinių. Augaliniuose produktuose yra daug fitino – jis ir trukdo pasisavinti cinką. Taigi šio mikroelemento gali pritrūkti maitinantis augaliniu maistu. 

Blogai, jei cinko vartojama per daug 

• Kasdien vartojant cinką didelėmis dozėmis galima pakenkti imuninei sistemai, pabloginti kitų mineralinių medžiagų (pvz., vario) apytaką, sumažinti „teigiamo“ cholesterolio lygį.
• Jo perteklius yra kenksmingas – sukelia vėmimą, pilvo skausmą, viduriavimą.
• Cinku apsinuodyti galima per maistą, kuris buvo laikomas cinkuotuose induose. 

Taigi:

Cinkas yra svarbus organizmo atsparumui prieš infekcines ligas. Maisto praturtinimas šiuo svarbiu mitybos elementu gali būti naudingas sveikatai, tačiau cinko perviršis gali neigiamai sąveikauti su kitų mineralų metabolizmu. Subalansuota mityba – geriausias būdas užtikrinti tinkamą cinko suvartojimą.

Cinko kiekiai kai kuriuose maisto produktuose

RPN* - rekomenduojama paros norma