Rytų medicina

Rytų medicina susiformavo gilioje senovėje Korėjoje, Kinijoje, Tibete. Pagrindinė jos ypatybė – visų žmogaus organizmo resursų mobilizacija ir harmonizacija. Taigi, jei mes padėsime sveikatai grįžti, liga pasitrauks pati.

 

Gamtoje viskas paprasta, vieninga ir harmoninga. Žmogus yra gamtos dalis ir turi gyventi pagal tuos pačius dėsnius, kaip Visata, būti harmoningas su ja.

 

Rytų žmogus visada siekė gyventi harmonijoje su Dangumi ir Žeme, sekti didžiuoju DAO keliu, neprieštarauti galingoms gamtos jėgoms. Tik tada jis buvo sveikas, laimingas ir patenkintas savo gerove. Vengdamas konflikto su Gamtos jėgomis, žmogus galėjo tikėtis jos palankumo. Galima tvirtai teigti, kad būtent iš gamtos, jos stichijų, gyvūnų ir žmogaus elgesio stebėjimų susiklostė Kinijos Filosofija kartu su į ją besiremiančiais kovos menais, medicina, poezija ir daile. Mokslo įrodyta, kad viskas pasaulyje tarpusavyje susiję, kad pasaulis vieningas ir paklūsta tiems patiems dėsniams. Taigi, išorinis mus supantis ir vidinis, žmogui priklausantis pasauliai – VIENINGI. Kairė ir dešinė – tai IN ir JAN – vyriškasis ir moteriškasis pradas.

 

Rytų medicina susiformavo gilioje senovėje Korėjoje, Kinijoje, Tibete. Pagrindinė jos ypatybė – visų žmogaus organizmo resursų mobilizacija ir harmonizacija. Pasaulis dvilypis ir egzistuoja dėl priešingų jėgų IN ir JAN sąveikos, kurios atsirado iš pirmykštės vieningos energijos CI. IN ir JAN niekada nėra ramybės būsenoje, jie papildo ir keičia vienas kitą (kai JAN atsitraukia, IN sustiprėja, o kai atsitraukia IN – sustiprėja JAN). Todėl rytų medicinos gydymo tikslas – atstatyti pažeistą IN ir JAN balansą, išsaugoti harmoniją, stimuliuoti organizmo gyvybines jėgas.

 

Rytų medicina iš esmės skiriasi nuo mūsų – Vakarų medicinos, kuri kišasi į biocheminius organizmo procesus. Organizmas paprastai priešinasi bet kokiai intervencijai, nes nemano, kad jam to reikia. Rytų arba Tibeto medicina organizmą veikia visai kitaip. Skirtingai nuo vakarietiškų medikamentų, Rytų medicinos preparatai organizme atkuria biocheminius procesus, niekam nepakenkdami. Vakarų medicina gydo organus, t.y. kiekvienas gydytojas gydo savo sritį. Rytų medicinoje į organizmą žiūrima kaip į visumą. Mes sergame ne todėl, kad mums suskaudo koją, ranką ar pilvą, o todėl, kad organizme kažkas sutriko, ir kaip tik šis sutrikimas pasireiškė kojos, rankos ar pilvo skausmu.

 

Mes – bendra visuma, todėl Tibeto medicina negydo žmogaus rankos, kojos ar akių, ji siekia atkurti žmogaus sveikatą.