Žiognagė geltonoji (lot. Geum urbanum)

Teksto dydis:


(lot. Geum urbanum)

Augalo aprašymas
Geltonoji žiognagė kilusi iš Europos bei Vakarų Azijos šalių. Šiuo metu geltonoji žiognagė paplitusi visoje Europoje, Vidurinėje Azijoje, Irane bei Šiaurės Afrikoje.
Lietuvoje geltonąją žiognagę dažnai galima rasti pamiškėse, švisiuose lapuočių miškuose, krūmynuose, patvoriuose, soduose bei parkuose.
Geltonoji žiognagė – daugiametis, 60–90 centimetrų aukščio žolinis augalas. Ji nebijo nei vasaros karščių, nei žiemos šalčių: po žiemos atželia kovo mėnesio pabaigoje ar balandžio pradžioje. Žydėti pradeda gegužės mėnesio pradžioje ir baigia žydėti iki birželio mėnesio vidurio. Liepos mėnesį pradeda augti apaugę plaukeliais geltonosios žiognagės vaisiai. Sėklos lieka daigios 3 ar 4 metus. Geltonosios žiognagės daigai nebijo net ir ilgalaikių pavasario šalnų. Gausiai derėti (liepos ir rugpjūčio mėnesiais) geltonoji žiognagė pradeda antraisiais metais.
 
Gydomosios savybės
Geltonosios žiognagės lapuose yra vitamino C, o šaknyse – fanidų. Sausose geltonosios žiognagės šaknyse yra kartaus, gvazdikėlių kvapo eterinio aliejaus.
Geltonoji žiognagė naikina ligas sukeliančius mikrobus.
Šio augalo šaknų preparatai skatina tulžies išsiskyrimą, padeda atsikosėti, stabdo kraujavimą, krešina kraują, stiprina organizmo imuninę sistemą.
Geltonosios žiognagės šaknų nuoviru patariama gydyti viduriavimą, gausų kraujavimą menstruacijų metu bei slopinti galvos skausmus.
Šiuo nuoviru, sergantiems reumatu bei sąnarių ligomis, patariama tepti skaudamas vietas.
 
Auginimas
Geltonosios žiognagės sėklas patariama sėti tiesiai į dirvą. Šio augalo sėklas patariama sėti kovo mėnesį. Kol sudygs šio augalo sėklos, dirva turi būti drėgna. Kai sudygs geltonosios žiognagės daigai, dirvą patariama purenti bei ravėti piktžoles. Antraisiais augimo metais geltonąsias žiognages patariama patręšti superfosfatu, amonio salietra bei kalio chloridu.
Geltonosios žiognagės šaknis patariama kasti antraisiais augimo metais. Iškasus, nuo šaknų reikia kruopščiai nuvalyti žemes, nuplauti ir išdžiovinti gerai vėdinamoje patalpoje arba orkaitėje. Svarbu, kad džiovinant ant geltonosios žiognagės šaknų neatsirastų palėsių.
Liaudies medicinoje yra naudojamos ir geltonosios žiognagės sėklos, kurias patariama rinkti tada, kai jos prinoksta.
 
Maistinės ir kitos savybės
Prieskoniams vartojami geltonosios žiognagės šakniastiebiai. Šio augalo šaknys ypač kvapnios. Būtent šaknų kvapnumas lėmė ir šio augalo pavadinimą, nes graikiškai „geyo“ reiškia „kvepiu“. Šakniastiebiai ryškesnį aromatą įgauna po fermentacijos, todėl jie nuo seno vartojami alkoholinių gėrimų, kuriems reikalingas gvazdikėlių prieskonis, aromatizavimui.
Geltonosios žiognagės šaknyse esantis eterinis aliejus yra naudojamas parfumerijoje.
Geltonosios žiognagės šaknyse yra rauginių medžiagų, todėl ja patariama išdirbti odą.
Gurmanai valgo jaunus geltonosios žiognagės lapus kaip salotas, o šaknis naudoja kaip prieskonius daržovių patiekalams.
Geltonosios žiognagės šaknis taip pat galima naudoti padažams paskaninti.