Verbena vaistinė (lot. Verbena officinalis)

Teksto dydis:


(lot. Verbena officinalis)

Augalo aprašymas
Vaistinė verbena, kai kuriose šalyse dar vadinama „geležine žole“. Vaistinė verbena – daugiametis žolinis, iki 30–70 centimetrų aukščio užaugantis augalas. Vaistinės verbenos lapai yra pailgi, kiaušinio formos, 4–9 centimetrų ilgio bei 1–5 centimetrų pločio. Šio augalo tėvynė yra Lotynų Amerikos šalys. Sodybose auginama ne tik vaistinė, bet ir citrininė verbena. Verbenos žydi birželio ir liepos mėnesiais, o jų vaisiai prinoksta rugsėjo mėnesį. Vaistinė verbena bijo žiemos šalčių: –12 –15 laipsnių temperatūroje jos antžeminė dalis iššąla.
 
Gydomosios savybės
Antžeminėje dalyje yra glikozido verbenalino, alkaloidų, šiek tiek eterinio bei kamparo aliejaus ir karčiųjų medžiagų. Nuo seno verbena yra naudojama liaudies medicinoje.
Garsusis senovės gydytojas Avicena vaistinės verbenos žolės tvarsčiais su actu gydė ilgai negyjančias odos žaizdas.
Vaistinės verbenos žolės nuoviras skatina šlapimo išsiskyrimą bei normalizuoja menstruacijų ciklą. Senovėje sergančius odos ligomis vaikus maudydavo vaistinės verbenos nuoviro vonioje.
Vaistinės verbenos antpilo patariama gerti išsekusiems, sergantiems skrandžio bei žarnyno ligomis.
 
Maistinės savybės
Vaistinės verbenos eterinis aliejus yra skaidrus, gelsvos spalvos, specifinio citrinų kvapo. Aliejus naudojamas parfumerijoje, kosmetikoje bei maisto pramonėje ruošiant vaistines esencijas.
Kai kuriose Vakarų Europos šalyse bei JAV vaistinės verbenos lapai, žiedai bei jauni ūgliai naudojami kulinarijoje, paskaninant saldžiuosius patiekalus: drebučius bei džemus.
Kai kuriose šalyse vaistinės ir citrininės verbenos lapai plikomi arbatai.