Vanilė kvapioji (lot. Vanilla planifolia)

Teksto dydis:


(lot. Vanilla planifolia)

Prieskonio aprašymas
Kvapiosios vanilijos (vanilės) tėvynė – Meksika, Panama ir Antilų salos. Vanilę, kaip prieskoninį augalą, ypač vertino actekai.
Actekai Amerikos žemyno užkariautojams ispanams vanilėmis netgi mokėjo duoklę. Būtent ispanai vanilę ir atvežė į Europą.
Šiuo metu vaniles gausiai augina Brazilijoje, Paragvajuje, Šri Lankoje, Taityje bei Šiaurės Afrikos šalyse. Kvapioji vanilė – daugiametė, orchidinių šeimos žolinė liana, žydinti baltais, kvepiančiais žiedais. Jos vaisiai – ilgos, 15–20 centimetrų ilgio rudos, kvepiančios lazdelės su smulkių sėklų košele. Komerciniais tikslais pagal geografinę augimo vietą skiriamos kelios vanilės rūšys. Geriausia yra meksikietiškoji vanilė, kurios vaisiai būna 25–30 centimetrų ilgio.
Geros kokybės yra ir Rejungtono saloje augančios vanilės, kurios vaisiai yra trečdaliu mažesni nei meksikietiškosios vanilės.
Kiekvienos vanilijos žiedas prasiskleidžia vos vienai dienai. Prasiskleidusius vanilijos žiedus apdulkina mažos „Melikono“ rūšies bitės bei mažyčiai kolibrių paukšteliai. Kitose vietose augančias vanilijas tenka apdulkinti dirbtinai. Vanilė pradeda derėti trečiaisiais augimo metais ir dera 35–40 metų. Vanilę daugina sėklomis arba auginiais. Renkamos pageltusios vanilės dėžutės su neprinokusiomis sėklomis. Pageltusias dėžutes reikia kirpti žirklėmis. Šviežios vanilės sėklos dar vadinamos vanilės lazdelėmis ir neturi beveik jokio kvapo, todėl jas reikia fermentuoti ir džiovinti saulėje. Išdžiovintos saulėje vanilės lazdelės nusidažo ruda spalva ir įgauna specifinį kvapą. Vanilės lazdelėse yra aldehido vanilino, balzamo, dervų, cukraus, riebalų ir kitų medžiagų.
 
Gydomosios ir maistinės savybės
Nuo seno kvapioji vanilė buvo vertinama kaip vaistas, gydantis mažakraujystę. Vanilėmis patariama aromatizuoti uogienes, ledus, konditerijos gaminius, varškę bei sūrius.
Vanilėmis netgi aromatizuojami cigarai ir turkiškas tabakas. Be to, vanilėmis patariama skaninti sausainius, pyragaičius, tortus, keksus, meduolius, pudingus, kremus, kisielius, kompotus, kakavos gėrimus, desertinius vaisių patiekalus, pieniškas sriubas, saldžiuosius padažus ir vaisių bei uogų drebučius.
Kai kuriose šalyse vanilėmis gardinama grikių ir manų košė bei grietinėlė.
Natūrali vanilė dažnai pakeičiama sintetine vanile – vanilės cukrumi, kuris yra pigesnis ir kurį gana patogu naudoti. Tačiau natūralios vanilės kvapas yra kur kas malonesnis nei sintetinės.