Taukė vaistinė (lot. Symphytum officinale)

Teksto dydis:


(lot. Symphytum officinale)

Liaudiški pavadinimai
agurkinė, bitutės sūpuoklės, devynių vyrų spėka, devynmacė, gaduolė, gyvakaulis, juoda šaknis, kaštavola, kaulinė, kaulžolė, kaulažolė, kiaulažolė, lipčia, takukė, taukys, taukažolė, užkulynė, volvolas
 
Aprašymas
Šeima: Agurkliniai (Ežeininiai) – Boraginaceae Juss.
Vaistinė taukė – daugiametis 40–100 cm aukščio žolinis augalas. Šaknys ilgos, storos, šakotos, juodu paviršiumi, baltu vidumi. Šakniastiebis juodas, trumpas. Stiebas storas, tuščiaviduris, šakotas, apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Lapai dideli, šiurkštūs, pailgai kiaušiniški, galuose nusmailėjantys, apatiniai kotuoti, viršutiniai bekočiai. Žiedai violetiniai, kartais balti, sukrauti viršūnėse, nusvirusiuose žiedynuose–suktukuose. Žydi gegužės–rugsėjo mėn. Vaisius – skeltavaisis, skylantis į 4 blizgančius juodus riešutėlius.
Dažna, paplitusi visoje Lietuvoje. Auga sodybose, patvoriuose, drėgnose pievose. Mėgsta derlingas ir drėgnas dirvas.
 
Vaistinės savybės
Vaistinė žaliava. Taukių šaknys (Simphyti radix; ankstesnis: Radix Symphyti) kasamos vėlai rudenį (spalio–lapkričio mėn.) ar anksti pavasarį (kovo–balandžio mėn.). Nuvalomos. Pašalinus antžeminę dalį, nuplaunamos šaltu vandeniu. Storesnės šaknys skeliamos išilgai ir džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje ar džiovykloje ne aukštesnėje 50 ºC temperatūroje. Išdžiovintos šaknys gerai lūžta, juodu paviršiumi, balsvu vidumi.
Veikliosios medžiagos. Taukių šaknyse yra iki 30 % gleivių, 6,5 % rauginių medžiagų, 0,29–0,32 % alkaloidų (alantoinas, laziokarpinas, konsolidinas, cinoglosinas), 3 % asparagino, dervų, eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų ir kt.
Preparatai. Užpilai ir nuovirai. Tepalai.
Nuoviro ruošimas ir vartojimas
2 valg. šaukštai smulkintų taukės šaknų užpilami stikline verdančio vandens, 20–30 min pakaitinama vandens vonelėje, atvėsinus nukošiama. Dedami kompresai ant sumušimų, kaulų lūžių vietų, skaudančių sąnarių.
Poveikis. Taukės preparatai pasižymi priešuždegiminiu, antimikrobiniu, gleivinančiu, ląstelių regeneraciją skatinančiu poveikiu, gydo kaulų lūžius, greitina jų suaugimą.
Indikacijos. Taukėse esantis junginys alantoinas skatina ląstelių dalijimąsi ir greitina gijimą. Taukė vartojama nudegimams, žaizdoms, patempimams, sumušimams, venų išsiplėtimams, reumatinėms ligoms, kaulų lūžiams, parodontozei gydyti. Kaulų lūžiams gydyti taukės preparatai vartojami išoriškai tik tol, kol kremzlinis audinys užpildys lūžio tarpus.
Liaudies medicina vidiniais taukės preparatais gydo plaučių ligas, bronchitą, plaučių tuberkuliozę, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę (alantoinas skatina gleivinės ląsteles regeneruoti). Šaknų gleivės apsaugo virškinimo traktą nuo mechaninių pažeidimų ir cheminių dirginimų. Nuoviras veikia raminamai, palengvina atsikosėjimą. Tačiau taukės preparatų vartojimo į vidų derėtų atsisakyti, nors jie ir pasižymi gydančiomis savybėmis. Ištyrus taukės kaupiamas veikliąsias medžiagas, paaiškėjo, kad kaupiami pirolizidino grupės alkaloidai yra toksiški ir netgi kancerogeniški bei mutageniški. Taukės preparatų taip pat negalima vartoti išoriškai ant pažeistos odos.
Taukės preparatai vartojami ne ilgiau kaip 4–6 sav. per metus.
Kontraindikacijos. Vaistinėse taukėse yra nuodingų alkaloidų, kurie gali pakenkti kepenims, todėl nepatartina vartoti sergant kepenų ligomis. Augalai gali būti kenksmingi, jei bus vartojami dideliais kiekiais. Nevartoti nėštumo ir žindymo laikotarpiu, prasidėjus kaulėjimui, esant alergijai, sergant vėžiniais susirgimais.
Dėmesio! Taukė nuodinga. Į vidų gali būti vartojama tik gydytojui paskyrus. Tuomet reikia būti atsargiems ir griežtai laikytis dozavimo.