Takažolė (lot. Polygonum aviculare)

Teksto dydis:


(lot. Polygonum aviculare)

Liaudiški pavadinimai
kasočiai, kiaulažolė, kiauliabarščiai, kiauliažliogis, kietažliogis, kietažolė, kimžolė, naryčios žolė, padraika, veja, vėjažolė
 
Aprašymas
Sinonimai: Rūgtis takažolė
Šeima: Rūgtiniai – Polygonaceae Juss.
Takažolė – vienmetis, besidriekiantis pažeme žolinis augalas. Iš vienos šaknies išauga visas pluoštas nariuotų, plikų, 5–30 cm ilgio, šliaužiančių ar kylančių, nevijoklinių, šakotų stiebų. Lapai maži, smulkūs, pražanginiai, beveik bekočiai, lancetiški ar ovalūs. Žiedai labai smulkūs, baltai žali, po 1–5 sukrauti lapų pažastyse. Žydi birželio–spalio mėn. Vaisius – tribriaunis riešutėlis.
Auga visoje Lietuvoje. Labai dažna. Tai laukų piktžolė, auganti ne tik laukuose, bet ir daugiausia mindomose vietose: ant takų, kiemuose, pakelėse.
 
Vaistinės savybės
Vaistinė žaliava. Žydėjimo metu renkama antžeminė dalis – takažolės žolė (Polygoni avicularis herba; ankstesnis: Herba Polygoni avicularis). Rudenį gali būti renkamas atolas. Pjaunama palei šaknis ir džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje ar džiovykloje 50–60 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinta žolė yra silpno kvapo, sutraukiančio skonio, stiebai lenkiami lengvai lūžta.
Veikliosios medžiagos. Žolėje yra flavonoidų (kvercitrinas, kemferolis, rutinas, avikuliarinas), kumarinų, vitaminų C, K, karotinoidų, 3 % rauginių medžiagų, fenolkarboninių rūgščių, silicio druskų, dervų, gleivių.
Preparatai. Nuovirai. Įeina į atsikosėjimą lengvinančių vaistažolių mišinių sudėtį. Homeopatiniai vaistai.
Nuoviro ruošimas ir vartojimas
1 valg. šaukštas smulkintos takažolių žolės užpilamas stikline šalto vandens, paverdama 5–10 min., nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną 30 min. prieš valgį atsikosėjimui palengvinti.
Poveikis. Takažolės preparatai pasižymi šlapimą varančiu, sutraukiančiu, kraujavimą stabdančiu, skausmą malšinančiu, priešuždegiminiu, atsikosėjimą lengvinančiu poveikiu.
Indikacijos. Takažolės nuoviras tirpdo tulžies pūslės ir insktų akmenis (ypač efektyvu pradinėse stadijose), todėl vartojama sergant akmenlige, skatina šlapimo išsiskyrimą, taip pat stabdo kraujavimą iš gimdos, todėl gali būti vartojama kaip kraujavimą stabdanti priemonė po gimdymo, vartojamas nuo viduriavimo. Jis pagreitina kraujo krešamumą, tonizuoja gimdos raumenis, mažina kraujo spaudimą bei gerina plaučių darbą, todėl vartojama viršutinių kvėpavimo takų ligomis gydyti, atsikosėjimui lengvinti. Nuoviru gali būti skalaujama burnos ertmė ir gerklė esant gleivinių uždegimui.
Takažolės arbatos rekomenduojama duoti vaikams nuo inkstų ir kepenų akmenligės profilaktiškai. Be to, liaudies medicina dar takažolę vartoja apetitui žadinti, karščiavimui mažinti, viduriavimui, gastritui gydyti. Išoriškai voniomis, kompresais gydomi furunkulai (votys), egzemos, dermatitai, spuogai, radikulitas ar podagra. Takažolių nuoviru plaunama galva, kad sustiprinti plaukus, pagerinti jų augimą, išnaikinti pleiskanas.
Kontraindikacijos. Nevartoti padidėjus kraujo krešumui, esant tulžies latakų ir šlapimtakių susiaurėjimui, nėštumo metu.