Šventagaršvė vaistinė (lot. Angelica archangelica)

Teksto dydis:


(lot. Angelica archangelica)

Augalo aprašymas
Vaistinė šventagaršvė – skėtinių šeimos stambus, dvimetis, kartais daugiametis, 100–250 centimetrų aukščio žolinis augalas. Vaistinės šventagaršvės stiebas storas, tuščiaviduris. Šakniastiebis taip pat storas – jį perlaužus išsiskiria balsvas arba gelsvas skystis, šventagaršvės pienas.
Vaistinė šventagaršvė žydi antraisiais vegetacijos metais birželio–rugpjūčio mėnesiais. Šis augalas auga pakrantėse, drėgnose pievose, drėgnuose krūmuose. Vaistinė šventagaršvė dažniau auga Žemaitijoje, Birštono bei Vilniaus apylinkėse.
Vaistinė šventagaršvė geriausiai auga derlingoje, vandeniui pralaidžioje dirvoje.
 
Gydomosios savybės
Šventagaršvės šakniastiebiuose yra eterinio aliejaus, dervų, umbeliprenino, ostolio, ostenolio, rauginių medžiagų. O lapuose ir žieduose – kvercetino. Vaistams vartojami vaistinės šventagaršvės šakniastiebiai ir šaknys. Šio augalo šaknis patariama iškasti pirmųjų metų rudenį arba antraisiais vegetacijos metais anksti pavasarį. Iškasę vaistinės šventagaršvės šaknis, pašalinkite stiebų likučius, jas nuplaukite šaltu vandeniu ir džiovinkite atvirame lauke arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip +35 laipsnių temperatūroje.
Iš 100 kilogramų šviežių vaistinės šventagaršvės šaknų galite gauti 20–22 kilogramus sausų šaknų. Išdžiūvę vaistinės šventagaršvės šakniastiebiai turi būti trumpi, stori, rausvai rudi su ilgomis, dažnai raukšlėtomis pridėtinėmis šaknimis.
Vaistine šventagaršve patariama gydyti skrandžio ir žarnyno ligas, išsekusią centrinę nervų sistemą, ūmią ir lėtinę neuralgiją, reumatą, artritą, karštinę, viršutinių kvėpavimo takų gleivinę. Vaistinė šventagaršvė tonizuoja, skatina šlapimo bei prakaito išsiskyrimą. Tibeto liaudies medicinos žinovai vaistine šventagaršve pataria gydyti ginekologines ligas.
Indijos liaudies medicinos žinovai vaistine šventagaršve lengvina kosulį bei gydo uždegimines ligas. Kinijoje vaistine šventagaršve gydomos kraujo ligos ir hemorojus. Šiuo augalu taip pat patariama atpalaiduoti kraujagyslių spazmus, malšinti galvos ir dantų skausmus.
Vaistine šventagaršve taip pat patariama gydyti gripą ir mažinti aukštą kūno temperatūrą.
 
Auginimas
Prieš sėjant vaistinę šventagaršvę, dirvą reikia suarti 7 ar 8 centimetrų gyliu. Prieš sėją dirvą patariama patręšti kompostu bei mineralinėmis trąšomis.
Šviežiai surinktas vaistines šventagaršvės sėklas patariama sėti rudenį: rugpjūčio bei rugsėjo mėnesiais, o spalio mėnesį arba pavasarį daigus persodinti į pastovią vietą kas 60–80 centimetrų tarp eilių paliekant 30–40 centimetrų tarpus.
Vaistinė šventagaršvė žydi liepos ir rugpjūčio mėnesiais, o sėklas subrandina liepos–rugsėjo mėnesiais. Vaistinės šventagaršvės sėklos išlieka daigios tik 8 mėnesius.
 
Maistinės savybės
Maisto pramonėje naudojama antžeminė vaistinės šventagaršvės dalis ir jos šaknys.
Vakarų Europos šalyse bei JAV vaistinė šventagaršvė naudojama konditerijoje, alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių gamyboje.
Iš šviežių vaistinės šventagaršvės šaknų patariama virti net uogienę. Kai kuriose šalyse vaistine šventagaršve skaninami saldainiai. Vaistinės šventagaršvės preparatai naudojami vyrams skirtų odekolonų gamyboje. Islandijos, Norvegijos, Švedijos bei Suomijos kulinarai teigia, jog vaistinės šventagaršvės antžeminė dalis yra viena geriausių prieskonių. Konditeriai miltinius gaminius neretai barsto sausais vaistinės šventagaršvės šaknų milteliais. Šiuos miltelius taip pat patariama berti į mėsos padažus bei keptą mėsą.
Paprastosios šventagaršvės šaknis patariama ruošti kaip aromatinę arbatą. Jauni vaistinės šventagaršvės lapai ir stiebai tinka sriuboms paskaninti.
Vaistinės šventagaršvės šaknys plačiai naudojamos žuvies konservų pramonėje.