Šermukšnis paprastasis (lot. Sorbus aucuparia)

Teksto dydis:


(lot. Sorbus aucuparia)

Liaudiški pavadinimai
šermukšnė, šermukšlė, šermukšlis
 
Aprašymas
Sinonimai: Pyrus aucuparia Gaertn, Aucuparia silvestris
Šeima: Erškėtiniai – Rosaceae Juss.
Paprastasis šermukšnis – tai daugiametis vasaržalis krūmas ar medelis, o kartais ir iki 18 m aukščio siekiantis medis. Žievė lygi, pilka, jaunų šakučių padengta plaukeliais. Lapai pražanginiai, neporiškai plunkšniški, su 5–7 poromis lapelių. Lapeliai pailgai kiaušiniški, dantyti. Žiedai balti, kvapūs, sukrauti skėtiškuose žiedynuose, šakučių viršūnėse. Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisiai prinoksta rugpjūčio-rugsėjo mėn. Tai raudoni ar raudonai oranžiniai, sultingi, kartaus, sutraukiančio skonio obuolėliai (netikros uogos).
Šermukšnis visiems gerai pažįstamas ir dažnas augalas visoje Lietuvoje. Savaime auga miškuose, kirtimuose, pamiškėse, laukuose. Dekoratyvus augalas, todėl dažnai auginamas ir parkuose, soduose, pakelėse. Nereiklus, mėgsta priesmėlio ir priemolio dirvožemį, saulėtas vietas.
 
Vaistinės savybės
Vaistinė žaliava. Šermukšnio vaisiai (Sorbi fructus) renkami po pirmųjų šalnų – rugpjūčio–rugsėjo mėn. Kartais rekomenduojama rinkti prieš šalnas, kadangi tuomet esti daugiau veikliųjų medžiagų. Tačiau po šalnų surinkti vaisiai nebebūna tokie kartūs, bet pakandus didesnėms šalnoms, uogos pajuosta ir žaliavai nebetinkamos. Tuo tikslu šviežius vaisius galima ir specialiai pašaldyti.
Vaisiai skinami kekėmis, kurios keletą dienų vytinamos saulėje ar gerai vėdinamoje patalpoje. Tada džiovinama specialiose džiovyklose 50–60 °C temperatūroje. Džiovinama lėtai, ne aukštesnėje kaip nurodyta temperatūroje, kad uogos nepajuoduotų ir nepakartėtų. Išdžiovinti vaisiai nuo kekių nukuliami, išrenkamos priemaišos. Gerai paruošta žaliava – tai apvalūs, gelsvai oranžiniai ar rusvai raudoni, labai raukšlėti, blizgantys, silpno, specifinio kvapo, rūgščiai kartaus skonio šermukšnio vaisiai.
Kartais gali būti renkami ir šermukšnio žiedai (Sorbi flores) ar lupama jo žievė (Sorbi cortex), kurie renkami augalų žydėjimo metu ir džiovinami pavėsyje.
Veikliosios medžiagos. Vaisiuose yra daug vitamino C (iki 200 mg/100 g), karotinoidų (20 mg/100 g), flavonoidų, vitaminų K ir E, 4–8 % cukrų, pektinų, apie 4 % organinių rūgščių, rauginių medžiagų, eterinio aliejaus ir mineralinių medžiagų (mangano, geležies, jodo). Vaisiuose esanti parasorbininė rūgštis suteikia uogoms kartumą.
Preparatai. Užpilai, nuovirai. Šviežių vaisių sultys, sirupai, uogienės, džemai. Įeina į vitamininių vaistažolių mišinių sudėtį. Vonios (nuo hemorojaus).
Užpilo ruošimas ir vartojimas
1 valg. šaukštas smulkintų šermukšnių vaisių užpilamas stikline verdančio vandens ir pašildoma 3 min ant silpnos ugnies, nukošiama. Dažniausiai vartojama išoriškai žaizdoms gydyti, vonioms ruošti.
Poveikis. Šermukšnio vaisiai – ne tik vitaminų šaltis, jie pasižymi lengvai vidurius laisvinančiu, virškinimą reguliuojančiu, šlapimą varančiu, kraujavimą stabdančiu ir priešuždegiminiu poveikiu.
Indikacijos. Pagrinde vartojami esant avitaminozei.
Liaudies medicina pataria šermukšnio preparatais gydyti ir įvairius virškinamojo trakto sutrikimus (skatina virškinimo sulčių sekreciją, didina rūgštingumą, laisvina vidurius), inkstų ir šlapimo pūslės akmenligę, aterosklerozę, hipertoniją, hemorojų, reumatą, mažakraujystę.
Šermukšnio žiedai veikia prakaitavimą skatinančiai ir gali būti vartojami persišaldžius.
Kontraindikacijos. Paprastasis šermukšnis nevartojamas sergant akmenlige, opalige, viduriuojant ir esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui. Sėklose yra ciano rūgštis, kuri yra ypač nuodinga. Maži jos kiekiai organizmą veikia teigiamai, bet dideli kiekiai gali būti mirtini.
Panaudojimas kitur
Jaunų šakelių ir žievės nuoviru audiniai dažomi juodai.