Serbentas juodasis (lot. Ribes nigrum)

Teksto dydis:


(lot. Ribes nigrum)

Liaudiški pavadinimai
akyna, blakinis, bobingės, bobuogės, švokšla, žvirbliauogės
 
Aprašymas
Šeima: Uolaskėliniai (Agrastiniai) – Saxifragaceae (Grossulariaceae DC.).
Juodasis serbentas – daugiametis, šakotas, 60–150 cm aukščio krūmas. Visos augalo dalys pasižymi stipriu, jam būdingu specifiniu kvapu. Stiebai tamsiai rudi. Lapai pražanginiai, triskiaučiai ir netgi penkiaskiaučiai, stambiai dantyti, kotuoti. Lapų apatinėje pusėje išsidėstę geltonos, persišviečiančios, eterinio aliejaus liaukutės. Žiedai žali, viduje rusvi, sukrauti retose nusvirusiose kekėse. Žydi gegužės mėn. Vaisiai prinoksta liepos–rugpjūčio mėn. Tai apskritos, juodos, dažnai su taškeliais–liaukutėmis uogos. Laukinių serbentų uogos smulkesnės nei kultūrinių.
Lietuvoje yra 3 savaime augančios ir apie 20 introindukuotų serbentų rūšių. Juodasis serbentas – dažnas ir gerai pažįstamas krūmas visoje Lietuvoje. Savaime auga drėgnuose miškuose, krūmynuose, upių pakrantėse. Auginamas soduose, išvesta daug veislių. Mėgsta neutralų dirvožemį.
 
Vaistinės savybės
Vaistinė žaliava. Žaliavai tinka ir laukinio, ir sukultūrinto juodojo serbento lapai (Ribis nigri folium) ir vaisiai (Ribis nigri fructus).
Serbentų lapai skinami žydėjimo metu – birželio–liepos mėn. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 25–30 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinti lapai yra žalios spalvos ir aromatingo kvapo.
Uogos renkamos, kai prinoksta – liepos–rugpjūčio mėn. Skinama be žiedynkočių rankomis ir džiovinama specialioje džiovykloje 60–65 °C temperatūroje. Tinkamai išdžiovinti serbentų vaisiai yra raukšlėti, nesulipę, rūgščiai saldaus, silpnai sutraukiančio skonio, silpno kvapo.
Anksti pavasarį galima rinkti ir serbento pumpurus (Ribis nigri gemmae). Pumpurai skinami prieš jiems sprogstant, išrenkamos priemaišos ir užpilama 50° spiritu arba džiovinama 15–20 °C temperatūroje.
 
Veikliosios medžiagos. Lapuose yra 0,12–0,37 % vitamino C, iki 8 % rauginių medžiagų, eterinio aliejaus (d–pinenas, sabinenas, kariofilenas), organinių rūgščių, mineralinių medžiagų.
Uogose yra daug vitaminų: 0,1–0,6 % vitamino C, 0,4–0,5 % vitamino P, vitaminų B1, B2, E, K, PP, folio rūgšties, karotino. Gausu mineralinių medžiagų: iki 0,37 % kalio, natrio, kalcio, magnio, geležies, fosforo. Taip pat kaupia iki 17 % cukrų, pektinų, rauginių medžiagų, apie 4 % organinių rūgščių, flavonoidų (vitaminas P).

Preparatai. Lapai: Užpilai, nuovirai (vonioms, pavilgams).
Uogos: Nuovirai, sultys, morsas, uogienės, džemai. Įeina į vitamininių vaistažolių mišinių sudėtį.

Uogų nuoviras
2 valg. šaukštai džiovintų serbentų uogų užpilami stikline vandens ir užvirinama, atvėsinus nukošiama. Geriama po 1 valg. šaukštą 3–4 kartus per dieną prieš valgį.

Serbentų uogienė
1 dalis sutrintų serbentų uogų sumaišoma su 2 dalimis cukraus. Ši vitamininga uogienė užpilama karštu vandeniu. Geriama ryte ir vakare kaip arbata.

Lapų užpilas
5 valg. šaukštai smulkintų serbentų lapų užpilami 2 stiklinėmis karšto vandens, pakaitinama ant silpnos ugnies 2–3 min., paliekama 2–3 val., nukošiama. Geriama po stiklinę 4 kartus per dieną prieš valgį.

Poveikis. Serbentų lapai pasižymi šlapimą varančiu ir prakaitavimą skatinančiu veikimu, taip pat skatina antinksčių veiklą.

Indikacijos. Vartojama esant inkstų ir šlapimo takų uždegimams. Liaudies medicina lapų nuoviru gydo reumatą, sąnarių uždegimus, podagrą, inkstų ir šlapimo pūslės akmenligę, hemorojų, kokliušą ir spazminį kosulį.
Serbentų uogos – natūralus vitaminų šaltinis, pasižymi tonizuojančiu, kraujagysles plečiančiu, kraują valančiu, šlapimą varančiu, prakaitavimą skatinančiu, sutraukiančiu veikimu, slopina uždegiminius procesus. Vartojama nuo avitaminozių (per dieną suvartojant 50 g serbentų uogų, pilnai patenkinamas vitaminų C ir P poreikis), mažakraujystės, išsekimo po ligų, peršalimo ligų profilaktikai. Šviežias serbentų sultis tinka gerti sergant opalige, gastritu, kai sumažėjęs rūgštingumas, pridėjus medaus – nuo kosulio, užkimus. Liaudies medicina džiovintų serbentų uogų nuovirą rekomenduoja nuo viduriavimo. Trintas su cukrumi serbentų uogas tinka valgyti esant aterosklerozei, aukštam kraujospūdžiui ar dažniems dantenų, nosies gleivinės kraujavimams.
Nuoviras vartojamas nuo odos ligų. Uogų sultimis gydomi išoriniai kvėpavimo takai.

Kontraindikacijos. Nevartoti esant padidėjusiam kraujo krešumui. Serbentų lapų užpilas nevartojamas esant edemoms dėl širdies ar inkstų nepakankamumo. Šviežios serbentų uogos ir sultys nevartojamos sergant hepatitu.