Šaltalankis (lot. Hippophae)

Teksto dydis:


(lot. Hippophae)

Augalo aprašymas

Dygliuotasis šaltalankis – daugiametis, dygus, 1,5-6 m aukščio medelis ar krūmas. Dvinamis – yra moteriški ir vyriški augalai. Stiebą dengia pilka, raukšlėta žievė. Lapai pražanginiai, trumpakočiai, linijiškai lancetiški, lygiakraščiai, viršutinė pusė pilkšvai žalia, apatinė – sidabriškai balta. Žiedai smulkūs, kvapūs, geltoni ir vienalyčiai. Žydi balandžio-gegužės mėn. Vaisiai subręsta rudenį, laikosi ant šakų visą žiemą. Tai geltoni ar oranžiniai, sultingi, rūgštūs kaulavaisiai (netikros uogos).


Vaistinės savybės

Vaistinė žaliava: Šaltalankių uogos, šakelės, lapai.

Preparatai:

Iš šaltalankio uogų spaudžiamos sultys, sirupai, o iš šaltalankio sėklų yra gaminamas labai vertingas aliejus, kuris naudojamas odos susirgimų gydymui bei kosmetologijoje. Šaltalankio žievė tradiciškai vartota dizenterijos ir viduriavimų gydymui. Šakelių nuoviru gydytas plaukų slinkimas. Iš šaltalankių šakelių ir lapų gaminama arbata.

Veikliosios medžiagos:

C, PP, B vitaminai, folio rūgštis, gliukozė, geležis, manganas, vaisiai turi daug vitamino E, vitamino F, vitamino A, vitamino P, tiamino, oleino rūgšties, serotonino.


Gydomosios šaltalankių aliejaus savybės:

  • Padeda išvengti paraudimų įsipjovus arba šiek tiek nusideginus verdančiu vandeniu.
  • Įlašinus šaltalankių aliejaus į nosį švelnina lėtinės slogos simptomus,
  • Tinka inhaliacijoms, kai sergama viršutinių kvėpavimo takų ligomis.
  • Padeda sergant stemplės ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa.
  • Šaltalankių aliejumi gydomas hemorojus ir išeinamosios angos įtrūkimai.


Naudojimas medicinoje:

Liaudies medicinoje šaltalankio uogos buvo naudojamas plaučių, kepenų, sąnarių ir virškinimo organų susirgimų gydymui. Iš šaltalankio žievės buvo gaminami vaistai nuo dizenterijos. Šaltalankio sėklomis gydytas vidurių užkietėjimas, sausoji seborėja, plikimas. Šaltalankio lapų nuoviras vartotas reumato, podagros ir odos ligų gydymui. Šaltalankio uogų nuoviras puikiai laisvina vidurius.  Šaltalankio aliejus - veiksminga priemonė gydant trofines opas, pragulas, nudegimus, odos uždegimus, egzemą, vilkligę. Iš jo gaminami odos senėjimą stabdantys kremai. Šaltalankio šakelių ir lapų nuoviras geriamas siekiant sustabdyti plaukų slinkimą, pagerinti jų būklę, siekiant suteikti blizgesio plaukams. Šaltalankio aliejus geriamas slenkant plaukams, trupant nagams, taip pat esant skrandžio opoms. Iš sutrintų  šaltalankio uogų ruošiamos  drėkinančios kaukės sausai odai.


Šaltalankių vartojimo formos:

Šaltalankių vaisiai ir sultys

Šaltalankių vaisiai ir sultys yra puiki vitaminų trūkumo profilaktikos priemonė. Jie vartojami virškinimui ir odos būklei pagerinti, esant nuovargiui, opoms, padidėjusiam arteriniam kraujospūdžiui, taip pat silpstan regėjimui.

Sultys geriamos esant bendram organizmo išsekimui ir ypač sveikstant po ilgos ligos. Tinka sportininkams ir rūkantiesiems.  Šaltalankio sultys geriamos po 1/2 stiklinės iki 3 kartų per dieną.

Šaltalankių vaisiai valgomi esant vištakumui, sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, vidurių užkietėjimams, sergant arterine hipertenzija, avitaminoze.

Šaltalankių sirupas

Per dieną siūloma vartoti ne daugiau kaip po 1-3 desertinius šaukštus, užgeriant  stikline vandens.

Šaltalankio arbata

Vartojama kaip organizmą stiprinanti ir dezinfekuojanti priemonė.

Šaltalankio žievės ir lapų nuovirai

Vartojami opų, spindulinių oos pažeidimų, raudonosios kerpligės, psoriazės, sklerodermijos, pūslinių dermatozių ir fotodermatozių gydymui. Spiritine šaltalankio žievės ištrauka tepamos karpos. Šaltalankio lapai dedami į psoriazei ir nuplikimui gydyti skirtus mišinius.


Pašalinis šaltalankių poveikis:

  • Šaltalankiai pasižymi stipriu vidurius laisvinančiu ir virškinamąjį traktą dirginančiu poveikiu
  • Vartojant didelėmis dozėmis šaltalankiai gali dirginti centrinę nervų sistemą, sukelti drebulį ir nerimą
  • Vartojant didelėmis dozėmis gali sukelti spastinius pilvo skausmus, viduriavimą, pykinimą, vėmimą
  • Vartojant didelėmis dozėmis gali sukelti dehidrataciją  ir suretinti kvėpavimą
  • Tyrimuose su laboratoriniais gyvūnais nustatyta, jog didelėmis dozėmis vartojami šaltalankiai gali veikti hepatotoksiškai. Manoma, jog šis poveikis atsiranda dėl didelio taninų kiekio.

 

Kada šaltalankio preparatų negalima vartoti?

  • Iš šaltalankio pagamintų vaistinių preparatų nerekomenduojama vartoti nėščiosioms ir maitinančioms motinoms
  • Šaltalankio aliejus nevartotinas esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui
  • Šviežių šaltalankių vaisių negalima valgyti, jeigu sergate opalige ir šlapimo pūslės akmenlige
  • Šaltalankių aliejaus nepatariama gerti viduriuojant, taip pat kai sergama  kepenų ir kasos ligomis
  • Šaltalankių sultys ir sirupas negeriami vakare, nes dėl didelio jose esančio  vitamino C  kiekio veikia stimuliuojančiai.