Migdolas (lot. Prunus dulcis)

Teksto dydis:


(lot. Prunus dulcis)

Augalo aprašymas
Migdolas – tai erškėtinių šeimos, užaugantis iki 6–10 metrų aukščio medis arba krūmas. Manoma, kad migdolų tėvynė yra Kaukazas ir Šiaurės Afrikos šalys, iš kurių vėliau paplito po visą Europą. Šiuo metu daugiausiai migdolų auginama Viduržemio jūros šalyse, Kinijoje bei Amerikos žemyne.
Migdolo lapai lancetiški, o pavieniai žiedai – šviesiai rožinės spalvos.
Migdolų vaisiai – stambūs, kiaušiniški, švelniai pūkuoti kaulavaisiai.
Migdolas žydi anksti pavasarį, o jo vaisiai subręsta rugsėjo mėnesį.
Migdolų sėklose yra 45–62% nedžiūnančiojo riebiojo aliejaus. Šiame aliejuje yra oleino ir linolinės rūgšties gliceridų, baltyminių medžiagų, sacharozės ir glikozido amigdalino.
Skylant šiam glikozidui išsiskiria ciano vandenilio rūgštis – viena nuodingiausių medžiagų.
Paticiano navdenilio rūgštis sutrikdo audinių kvėpavimą, todėl žmogus miršta.
Vaikai, suvalgę tik 10–15 vnt. karčiojo migdolo sėklų, gali labai sunkiai apsinuodyti, todėl migdolo sėklų valgyti negalima.
Amigdalino yra ir saldžiojo migdolo sėklose, kuriomis piktnaudžiauti taip pat nepatariama, nes galima apsinuodyti. Migdolai vaisius brandina 3 ar 4 augimo metais ir juos veda 30–50 metų.
Kai kurie migdolų medžiai sulaukia 100 ir daugiau metų.
 
Gydomosios savybės
Migdolai buvo ypač vertinami senovės arabų medicinoje. Migdolai buvo vartojami virškinimui gerinti, skausmingam šlapinimuisi gydyti, o migdolų aliejumi malšindavo įvairius skausmus.
Šiuolaikinė medicina vartoja saldžiųjų migdolų emulsiją (migdolų pieną) kaip raminantį vaistą skrandžio ir žarnyno ligoms gydyti.
Saldžiaisiais migdolais patariama gydyti skrandžio opaligę, nes jis lėtina skrandžio sulčių gamybą.
Migdolų aliejus – švelnus vidurius laisvinantis vaistas, todėl juos patariama gydyti vidurių užkietėjimą. 2 ar 3 migdolų aliejaus lašus patariama įlašinti į skaudamas ausis.
Karčiųjų migdolų vanduo, gaminamas iš migdolo sėlenų, mažina skausmą, ramina.
Šiuo vandeniu patariama gydyti nervų sutrikimus, dieglius bei skausmingą kosulį.
50 gramų susmulkintų karčiųjų migdolų sėklų užpilkite 250 mililitrų virinto pieno, leiskite nusistovėti valandą laiko, po to antpilą nukoškite.
Sergantiems stipriu kosuliu, vemiantiems ir besiskundžiantiems pilvo skausmais šio antpilo patariama gerti po 50 mililitrų 4 kartus per dieną.
 
Maistinės savybės
Riebusis migdolų aliejus spaudžiamas šalto presavimo būdu. Šis aliejus vartojamas maisto, farmacijos ir parfumerijos pramonėje.
Saldžiojo migdolo sėklas galima valgyti žalias arba keptas, iš jų virti net uogienę.
Pasak gurmanų, keptas saldus arba sūdytas migdolas – skanėstas.
Saldžiojo migdolo sėklų patariama dėti į tortus, saldžius pyragaičius, sausainius, šokoladą ir saldainius.
Migdolų aliejus pilamas į likerius bei naudojamas parfumerijoje.
Iš migdolų riešutų kvepalų pagamintomis medžiagomis dažomas ir aromatizuojamas konjakas bei kai kurios vynuogių vynų rūšys.
Iš migdolų riešutų nuospaudų gaminami migdolų miltai, kurie naudojami vaistų bei konditerijos gaminių gamyboje. Kai kur šiais miltais šeria gyvulius.