Melisa vaistinė (lot. Melissa officinalis)

Teksto dydis:


(lot. Melissa officinalis)

Liaudiški pavadinimai
bičių žolė, bitžolės, gumbažolė, melica, melistai, milistai, miliuškė
 
Aprašymas
Šeima: Notreliniai (Lūpažiedžiai) – Lamiaceae Lindl. (Labiatae Juss.).
Melisa – medingas ir vaistinis, daugiametis, 30–80 cm aukščio žolinis augalas. Būdingas citrinos kvapas. Stiebas keturbriaunis, status, šakotas, padengtas plaukeliais. Lapai kotuoti, priešiniai, apvaliai rombiški arba kiaušiniški, negausiai plaukuoti. Žiedai viršūninių lapų pažastyse po 3–10 susitelkę vienašoniuose netikruose menturiuose. Apyžiedis pailgas, trumpesnis už žiedus. Taurelės viršutinė lūpa plokščia, tridantė, apatinė dvidantė. Vainikėlis dvilūpis, baltas arba rožinis, beveik plikas, 13–15 mm ilgio, 1,5–2 kartus ilgesnis už taurelę. Vaisius sudarytas iš 4 smulkių, 1,8–1,9 mm ilgio, kiaušiniškų, šviesiai rudų riešutėlių. Žydi liepą–rugpjūtį.
Lietuvoje savaime neauga. Soduose, daržuose auginama tik 1 melisos rūšis. Mėgsta nuo vėjų apsaugotas, saulėtas vietas, trąšią ir drėgną dirvą. Žiemą per didelius šalčius gali iššalti, todėl reikėtų mulčiuoti durpėmis.
 
Vaistinės savybės
Vaistinė žaliava. Renkama melisos žolė (Melissae herba; ankstesnis:Herba Melissae) arba lapai (Melissae folium; ankstesnis: Folium Melissae). Antžeminė augalo dalis pjaunama prieš pat žydėjimą. Rugsėjo pradžioje gali būti pjaunamas atolas. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje ne aukštesnėje 40 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinta žolė – 15–30 cm ilgio stiebų viršūnės su lapais ir stiebais, žalios spalvos, kartoko, bet malonaus skonio, citrinų kvapo. Iš 1 kg žalios žolės gaunama apie 200–220 g sausos. Tinka vartoti 1 metus.
Veikliosios medžiagos. Lapuose yra 0,02–0,3 % eterinio aliejaus (citralis, citronelalis, linalolis, geraniolis), askorbo rūgšties, karotino, apie 5 % rauginių medžiagų, organinių rūgščių, flavonoidų, karčiųjų medžiagų, gleivių. Sėklose yra iki 20% riebalų.
Preparatai. Užpilai ir nuovirai. Sirupai. Aromatinės vonios. Įeina į virškinimą gerinančių, raminančių vaistažolių mišinių sudėtį. Melisos ektraktai įeina į raminančių vaistų formų sudėtį.
Užpilo ruošimas ir vartojimas
1 valg. šaukštas smulkintos melisos žolės užpilamas stikline verdančio vandens. Palaikoma uždengtame inde 15 min., kad prisitrauktų. Nukošiama. Geriama po stiklinę ryte ir vakare.
Poveikis. Melisa pasižymi raminančiu, skausmą mažinančiu, silpnu antibakteriniu, kraujagysles plečiančiu ir kraujospūdį mažinančiu poveikiu. Gerina apetitą, virškinamojo trakto veiklą, atpalaiduoja žarnyno spazmus, skatina tulžies, šlapimo ir dujų išsiskyrimą, slopina pykinimą ir vėmimą, taip pat skatina prakaitavimą.
Indikacijos. Vaistinės melisos preparatais gydomas skrandžio kataras. Lapų ištraukos vartojamos sunkiai gyjančioms žaizdoms gydyti, nuo mėšlungio, ramina neuralginius arba reumatinius skausmus. Melisos preparatai vartojami nuo nemigos, padidintam dirglumui gydyti, šalina stiprų galvos skausmą. Jais taip pat gerinamas širdies darbas ir gydomi širdies veiklos sutrikimai. Užpilais ir nuovirais skalaujama burnos ertmė esant dantenų uždegimui ar skaudant dantis.
Kontraindikacijos. Nenustatytos.
 
Panaudojimas kitur
Melisa – medingas augalas. Jos žole įtrinami nauji aviliai bitėms privilioti ir nuraminti, taip pat naudojamas kaip prieskonis, citrinos kvapą suteikiantis augalas.