Liepa mažalapė (lot. Tilia cordata)

Teksto dydis:


(lot. Tilia cordata)

Liaudiški pavadinimai
liepša, leipa, leipamedė
 
Aprašymas
Sinonimai: Tilia parvifolia Ehrh.; Tilia ulmifolia Scop.
Šeima: Liepiniai – Tiliaceae Juss.
Mažalapė liepa – daugiametis iki 30 m aukščio medis. Lapai anksti nukrintančiais prielapiais, pražanginiai, ilgakočiai, 2–8 cm ilgio ir maždaug tokio pat pločio, tamsiai žalia apatine puse, kiek blizgantys, pliki arba tiktai prie gyslų su vienu kitu plaukeliu, kiaušiniški arba beveik apskriti, širdišku, dažnai nesimetrišku pamatu, nusmailėjusia viršūne, su ilgais lapkočiais. Žiedai šviesiai geltoni, kvapūs, sukrauti po 5–15 į pusiauskėtiškus žiedynus, su ilgais žiedkočiais, kurie suaugę į vieną bendrą žiedkotį. Kiekvienas žiedynas turi ilgą, pliką, žalsvai gelsvą pažiedlapį (skristuką), kurio pagalba prinokę vaisiai gali nuskristi toliau nuo medžio. Žydi birželio–liepos mėn. Vaisius – rutulio formos riešutėlis. Liepa pražysta apyktiksliai 20–ais savo gyvenimo metais. Gyvena 500–600 metų. Tai medingas, dekoratyvus ir vaistinis medis.
Liepa mėgsta derlingas, drėgnas priesmėlio ir priemolio dirvas. Auga miškuose, pakelėse, sodybose, parkuose. Kitos Lietuvoje augančios Tilia genties rūšys: gauruotoji liepa (Tilia argentea Desf.), plikoji liepa (Tilia glabra Vent.), plaukuotoji liepa (Tilia pubescens), grakščioji liepa (Tilia euchlora Koch), didžialapė liepa (Tilia platyphyllos Scop.), paprastoji liepa (Tilia x europaea). Vaistams renkami mažalapės ir didžialapės liepų žiedai.
 
Vaistinės savybės
Vaistinė žaliava. Liepų žiedynai arba dažniau vadinami liepžiedžiai (Tiliae flos) renkami, kai dauguma žiedų jau yra išsiskleidę – birželio antrojoje pusėje ar liepos pradžioje. Sodo žirklėmis karpomos liepų šakos (negalima nukarpyti daugiau kaip trečdalį vieno medžio žydinčių šakų), nešamos į pavėsį ir rankomis kartu su pažiedlapiais nuskinami žiedai. Žaliavą sudaro išsiskleidę žiedai, neišsivystę žiedai – butonai ir nesunokę vaisiai – riešutėliai. Džiovinama greitai pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje ne aukštesnėje kaip 35 ºC temperatūroje. Negalima perdžiovinti. Išdžiūvusių žiedų kvapas silpnas, malonus, skonis saldokas, silpnai sutraukiantis.
Kartais vartojama ir žievė (Tiliae cortex). Iš 1 kg žalių žiedų gaunama apie 300 g sausų. Tinka vartoti ne ilgiau kaip 2 metus.
Veikliosios medžiagos. Liepos žieduose yra iki 0,05% eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra alkoholio farnezolio, flavoninio glikozido hesperidino, glikozido tiliacino, saponinų, gleivių, rauginių medžiagų, organinių rūgščių, cukraus, 21 mg% karotino, iki 580 mg% vitamino C. Lapuose yra fitoncidinių medžiagų.
Preparatai. Užpilai. Įeina į prakaitavimą skatinančių vaistažolių mišinių sudėtį.
Užpilo ruošimas ir vartojimas
10 g (3 valg. šaukštai) liepos žiedų užpilami stikline verdančio vandens, indas uždengiamas ir 15 min. kaitinama vandens vonelėje (kitame inde su verdančiu vandeniu). Paliekama 45 min. atvėsti, nukošiama. Jei reikia, užpilas praskiedžiamas iki 200 ml virintu vandeniu. Geriama po 1 stiklinę 2–3 kartus per dieną.
Poveikis. Liepos žiedų arbata skatina prakaito išsiskyrimą, varo šlapimą, mažina temperatūrą, lengvina atsikosėjimą, gerina virškinimą , pasižymi raminančiu, antibakteriniu ir priešuždegiminiu poveikiu.
Indikacijos. Vartojama sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bronchitu, gripu, burnos ertmei skalauti esant gleivinės uždegimams, anginai, stomatitui, esant aukštam kraujospūdžiui, veikia raminamai ir atpalaiduojamai. Liepa vartojama gydant inkstų, šlapimo pūslės ligas, taip pat malšinami reumato, podagros ir sąnarių skausmai. Plaunant veidą, oda tampa švelnesnė, mažiau raukšlėjasi, galva plaunama slenkant plaukams.
Kontraindikacijos. Nevartoti lytinio brendimo ir klimakteriniu laikotarpiu, sutrikus lytinei funkcijai. Jei liepžiedžių arbata geriama pastoviai ir ilgą laiką, staiga gali suprastėti regėjimas (turimas omeny ne kasdieninis, o dažnas vartojimas ilgą laiko tarpą).