Lauramedis (lot. Laurus)

Teksto dydis:


(lot. Laurus)

Prieskonio aprašymas
Lauras dar vadinamas laurų medžių arba lauramedžiu. Lauras – lauramedinių šeimos visžalis medis, tankialapiu vainiku.
Lauro lapai – stambūs, odiški, pailgi arba elipsiški, žvilgantys iš viršaus, malonaus aštraus kvapo. Lauro vaisiai – juodai mėlyni, kiaušiniški apie 2 centimetrų ilgio kaulavaisiai.
Lauro tėvynė – Viduržemio jūros šalys. Šiuo metu šis augalas plačiai auginamas Turkijoje, Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Albanijoje, buvusios Jugoslavijos šalyse.
Lotyniškasis augalo pavadinimas kilęs iš 2 žodžių: keltiškojo „lauer“ – žaliasis ir lotyniškojo „nobilis“ – kilnusis.
Antruoju žodžiu lauras pavadintas todėl, kad jo lapų vainikais antikos laikais vainikuodavo didvyrius. Laurų vainikais senovėje padabindavo meno, muzikos bei sportinių varžybų nugalėtojus.
Lauras – visžalis augalas, todėl jis simbolizuoja nemirtingumą. Lauro medis gali išgyventi gana ilgai – 400 ar 500 metų.
Lauro medis žydi nuo kovo iki gegužės mėnesio pabaigos.
Derėti lauras pradeda ketvirtaisiais augimo metais, o jo sėklos subręsta spalio ir lapkričio mėnesiais.
 
Gydomosios savybės
Lauro lapuose yra 2–3,5% eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra cineolio, pineno, felandreno, geranolio, laurano, fitosterino ir kitų medžiagų.
Lauro vaisiuose yra eterinių ir riebiųjų aliejų.
Kilnusis lauras yra puikus antiseptikas bei skausmus malšinantis vaistas.
Susmulkintus lauro lapus (santykiu 1:2) užpilkite lydytu sviestu arba alyvų aliejumi.
Šiuo nusistovėjusiu tepalu sergantiems artritu, miozitu bei neuralgija patariama trinti skaudamas vietas.
 
Auginimas
Lauro medis geriausiai auga saulėtoje vietoje, tačiau gali augti ir prietemoje.
Jei temperatūra trumpai atšąla iki –10–12 laipsnių šalčio, lauro medis nenukenčia. Jis nėra reiklus drėgmei, todėl nebijo sausrų.
Laurą būtina tręšti organinėmis bei mineralinėmis trąšomis.
Lauro medį patariama dauginti sėklomis (tai geriausias būdas), auginiais bei ūgliais. Sėklas patariama sėti šiltnamyje, o sudygusius daigus – atvirame lauke.
Laurų sėklos tik trumpai būna daigios, todėl jas patariama sėti tuoj pat, nuėmus derlių, 4 ar 5 centimetrų gylyje. Sudygusius lauro daigus patarima praretinti kas 6–8 centimetrus. Lauro medžius galima auginti ir kambariuose. Lauro lapus patariama skinti nuo trimečių ar keturmečių augalų lapkričio – vasario mėnesiais. Patariama pjauti lauro šakeles su lapais ir 7–10 dienų džiovinti pavėsyje, po to lapus nuskabyti, perrinkti, sudėti į maišus ir laikyti sausose patalpose. Aliejaus gavybai apdirbami ką tik nuskinti lapai.
 
Maistinės savybės
Lauras – vienas populiariausių prieskonių gaminant maistą. Lauro lapus patariama naudoti konservuojant agurkus, pomidorus, patisonus, daržovių mišinius, ruošiant marinatus, rauginant ir sūdant grybus bei skaninant padažus, sriubas, troškintą ar virtą mėsą.
Lauro lapai būtini marinuojant, rauginant, sūdant ar rūkant įvairius maisto produktus.
Kai kuriose šalyse lauro lapais skaninami gėrimai bei saldumynai.
Kai kur lauro lapų deda į gėrimus su medumi, arbatą arba net ir į kriaušių uogienę.