Kraujalakė vaistinė (sravanosė) (lot. Sanguisorba officinalis)

Teksto dydis:


(lot. Sanguisorba officinalis)

Augalo aprašymas
Vaistinė kraujalakė – erškėtinių šeimos daugiametis, 30–100 centimetrų aukščio žolinis augalas, storu, sumedėjusiu, iki 12 centimetrų ilgio šakniastiebiu. Vaistinė kraujalakė žydi dvilyčiais, susitelkusiais žiedais birželio–rugpjūčio mėnesiais, o sėklas subrandina rugpjūčio ir spalio mėnesiais. Šis augalas auga pievose, pakelėse, drėgnuose išretėjusiuose miškuose. Gausu vaistinių kraujalakių yra Vilkaviškio, Šilutės bei kituose vakariniuose mūsų respublikos rajonuose. Vaistinė kraujalakė dauginasi sėklomis, kurios pačios ir pasisėja. Vienoje vietoje vaistinės kraujalakės pakankamai gerai auga 8 metus.
 
Gydomosios savybės
Vaistinės kraujalakės šaknyse yra pirogalinės grupės rauginių medžiagų, galinės, elaginės ir oksalo rūgščių, saponinų, dažinių medžiagų, eterinio aliejaus, vitamino C, karotino it kitų medžiagų, o jų lapuose vitamino C.
Vaistinė kraujalakė slopina virškinamojo trakto bei gimdos kraujavimą.
Sergantiems skorbutu bei dantenų uždegimu burną patariama skalauti vaistinės kraujalakės antpilu. Tačiau būtina atsiminti, kad ilgą laiką gydytis jos preparatais nepatariama, nes gali sutrikti gimdos raumenų veikla ir peristaltika.
Vieną valgomąjį šaukštą susmulkintų vaistinės kraujalakės šaknų užpilkite 250 mililitrų vandens, virkite 30 minučių, leiskite nusistovėti 2 valandas, po to nuovirą nukoškite.
Sergančioms pernelyg gausiomis menstruacijomis, pakilus aukštam kraujospūdžiui, sudirgus centrinei nervų sistemai šio nuoviro patariama gerti po vieną valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, prieš valgį. Šį nuovirą sergantiems hemorojumi patariama panaudoti 10 minučių sėdimoms vonelėms.
2 valgomuosius šaukštus susmulkintų vaistinės kraujalakės šaknų užpilkite litru vandens, virkite pusę valandos, leiskite nusistovėti 2 valandas, po to nuovirą nukoškite.
Šį nuovirą sergantiems uždegiminėmis odos ligomis patariama naudoti gydomiesiems kompresams.
3 arbatinius šaukštelius vaistinės kraujalakės sausos žolės užpilkite puse litro šalto vandens, leiskite nusistovėti 8 valandas, po to antpilą nukoškite.
Sergantiems aukščiau paminėtomis ligomis, šio antpilo patariama gerti 4 kartus per dieną, prieš valgį, mažais gurkšneliais po 50 mililitrų.
 
Auginimas
Jei norite pasėti kraujalakių, dirvą sukaskite 25–30 centimetrų gyliu, ją patręškite kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, o pavasarį šiuos augalus pasėkite 2–2,5 centimetrų gilyje, tarp lysvių palikdami 40–45 centimetrų tarpus.
Vaistinės kraujalakės žaliavą patariama rinkti šio augalo žydėjimo metu. Nupjautą kraujalakės žolę patariama išdžiovinti šešėlyje bei laikyti gerai vėdinamoje patalpoje.
Vaistams bei maistui vartojami vaistinės kraujalakės šakniastiebiai su šaknimis, kurias patariama nukasti augalo vytimo metu, rugsėjo mėnesį. Iškasę šaknis, nuvalykite nuo jų žemes, pašalinkite stiebų likučius, supjaustykite 10–15 centimetrų ilgio gabalėliais ir išdžiovinkite pastogėje, palėpėje arba apšildomoje džiovykloje. Išdžiuvusių ir ne plonesnių kaip 2 centimetrų šakniastiebių paviršius turi išlikti rusvas, o vidus – gelsvas, silpno kvapo, tačiau aitraus skonio.
 
Maistinės savybės
Jaunus vaistinės kraujalakės lapus naudoja konservų gamyboje, bei maisto pramonėje. Vaistinės kraujalakės lapais pataria gardinti daržovių salotas, sriubas, pomidorų, kiaušinių ir žuvų patiekalus, gėrimus ir kokteilius. Vaistine kraujalake pataria gardinti actą. Virtos vaistinės kraujalakės šaknys valgomos kartu su mėsos patiekalais.
Mongolai vaistinės kraujalakės lapus ir šaknis užpila verdančiu vandeniu ir geria vietoje arbatos.
Vaistinė kraujalakė yra vertingas pašarinis augalas.