Kerpena islandinė (lot. Cetraria islandica)

Teksto dydis:


(lot. Cetraria islandica)

Liaudiški pavadinimai
badės, braidos, džiūsna, gegužės, islandinė kerpė, karpės, monės, motės, pamotės, patalai, pometės kerpė, prametės, priemetės, raganės, ragės, raguotės, ragužės, rudės, sausažolė
 
Aprašymas
Sinonimai: Lichen islandicus
Šeima: Parmeliniai (Kežiniai) – Parmeliacea.
Islandinė kerpena – tai daugiametis 5–15 cm aukščio dvišakai šakotas gniužulas, gyvenantis grybo ir dumblio simbiozėje. Panašiomis į lapus išaugomis prisitvirtina prie žemės. Kerpenos gniužulas prie pagrindo suspaustas, susisukęs į vamzdelį, pakraščiuose pilkas, šakotomis, netaisyklingomis, raitytomis, plikomis skiautėmis. Viršutinė skiaučių pusė žalsvai alyvinės ar žaliai pilkos spalvos, apatinė – žalsvai baltos, su baltomis pūslelėmis ir dėmelėmis. Spalva įvairuoja priklausomai nuo augimvietės, meteorologinių ir kitų sąlygų. Plačiųjų skiaučių galuose susidaro lęšiuko formos rudi apoteciai (vaisiakūniai), kuriuose susiformuoja aukšliai.
Lietuvoje auga 6 kerpių (Lichenes) skyriaus Cetraria genties rūšys. Isladinė kerpena mėgsta saulėtas vietas, auga sausuose pušynuose, kirtimuose, smėlynuose, durpynuose. Ypač pietryčių Lietuvoje.
 
Vaistinės savybės
Vaistinė žaliava. Islandinė kerpena įtraukta į „Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą”. Rinkti ir prekiauti galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą.
Kerpenos gniužulai (Cetrariae thalomi) renkami visą vasarą – gegužės–rugsėjo mėn. Renkama rankomis, kur jų gausu gali būti grėbiama, tuomet nuvalomos žemės, išrenkamos priemaišos. Džiovinama saulėje ar gerai vėdinamoje patalpoje, paskleidus plonu sluoksniu ant popieriaus ar audinio.
Tinkamai paruošta žaliava – tai kieti, šakoti, iki 10 cm aukščio, įvairaus skersmens, išdžiovinti kerpenos gniužulai. Viršutinė pusė žaliai ruda arba alyvinė, apatinė – šviesiai pilka su baltomis dėmelėmis. Gniužulo pagrindas raudonai rudas, bekvapis, karčiai gleivingo skonio. Žaliava laikoma sandariai įpakuota, nes greitai atidrėksta. Tinka vartoti 2 metus.
Veikliosios medžiagos. Kerpenos gniužulas kaupia gleives, daugiausia polisacharidus (lichenanas ir izolichenanas), 3–5 % kerpių rūgščių (protolichesterinas, paralichesterinas, protocetraras, cetraras, fumaroprotocetraras, usninas), kartumyną cetrariną, 0,5–3 % baltymų, iki 3,6 % dervų, pigmentus, riebalinį ir eterinį aliejų, iki 3 % mineralinių medžiagų, jodą, borą, vitaminus.
Preparatai. Užpilai. Nuovirai. Ekstraktai (pastilių formoje). Įeina į atsikosėjimą lengvinančių vaistažolių mišinių sudėtį.
Nuoviro gamyba ir vartojimas
10–20 g kerpenos gniužulo užpilami litru vandens ir virinama, kol išgaruos pusė skysčio. Atvėsinama ir nukošiama. Ant odos dedami šilti ar šalti kompresai.

1–2 valg. šaukštai vaistažolių užpilami stikline karšto vandens ir virinama 10–15 min. Palaikoma 10 min, tada nukošiama. Geriama po 1/4 stiklinės 3–4 kartus per dieną.
Apetitui gerinti ruošiama šalta ištrauka
1 arb. šaukštelis vaistažolių užpilamas 1/2 stiklinės šalto vandens. Palaikoma 6–12 val. kaskart pamaišant, nukošiama. Taip paruošta ištrauka išgeriama 30 min prieš valgį.

Poveikis. Veikia antiseptiškai, atsikosėjimą lengvinančiai, apetitą žadinančiai, antiemetiškai (vėmimą slopinančiai).
Indikacijos. Islandinės kerpenos preparatai dažniausiai vartojami sausam dirginančiam kosuliui malšinti esant viršutinių kvėpavimo takų susirgimams. Tinka ir tuberkuliozės gydymui, kadangi usnininė rūgštis veikia kaip antibiotikas – slopina tuberkuliozės bacilų augimą. Taip pat gali būti vartojami sutrikus žarnyno veiklai, nes turi karčiųjų medžiagų; imuninei sistemai stimuliuoti.
Liaudies medicina islandine kerpena gydo pūliuojančias žaizdas, nudegimus ir kitas odos ligas.
Naudojimas. Islandinės kerpenos veikia priešuždegimiškai, laisvina vidurius, varo tulžį. Islandinės kerpenos nuoviras, drebučiai vartojami apetitui žadinti, kvėpavimo takų ligoms, taip pat nuo viduriavimo ir chroniško vidurių užkietėjimo.
Kontraindikacijos. Nenustatytos.
 
Panaudojimas kitur
Vartojama maistui, taip pat kosmetikoje.