Katuogė paprastoji (lot. Rubus saxatilis)

Teksto dydis:


(lot. Rubus saxatilis)

Augalo aprašymas
Katuogė – erškėtinių šeimos daugiametis, žolinis augalas. Katuogės lapai – trilypiai, žiedai – balti, o vaisiai – stambūs, raudoni, sultingi, rūgštūs kaulavaisiai. Katuogės auga Europoje, Sibire, Lietuvoje paplitę miškuose, krūmų, duobių šlaituose bei auginamos sodybose. Katuogės žydi nuo gegužės iki liepos mėnesio. Naudojama antžeminė katuogės dalis bei jos prinokusios uogos.
 
Gydomosios savybės
Katuogės lapuose yra rauginių medžiagų, vitamino C, flavonoidų, mangano, vario, geležies, cinko ir kitų mikroelementų.
Katuogės lapų antpilais bei nuovirais patariama gydyti skrandžio ir žarnyno ligas, hemorojų, dusulį, skausmus širdies plote, sutrikusį menstruacijų ciklą, baltąsias, medžiagų apykaitos sutrikimus organizme, peršalimo ligas bei cistitą.
Katuogės lapų nuoviru patariama gydyti grybines ligas, neurasteniją, mikčiojimą ir epilepsiją.
Katuogės vaisiais patariama gydyti skorbutą bei mažinti aukštą kūno temperatūrą.
Katuogės lapų nuoviro kompresus sergantiems podagra ar reumatu patariama dėti ant skaudamų vietų.
 
Maistinės savybės
Katuogės vaisius galima valgyti šviežius, iš jų virti uogienę ir ruošti putėsius.
Ilgam laikymui katuogės uogos konservuojamos su cukrumi arba saulėtomis dienomis džiovinamos pašiūrėse ar pastogėse. Išdžiovintas uogas patariama laikyti sausai.