Kalendra blakinė (lot. Coriandrum sativum)

Teksto dydis:


(lot. Coriandrum sativum)

Prieskonio aprašymas
Blakinė kalendra – skėtinių šeimos, 20–120 centimetrų aukščio vienmetis augalas. Ji auga Viduržemio jūros pakraščiuose. Lietuvoje taip pat lengvai auginamas prieskonis.
Blakinės kalendros šaknis plona, verpstiška, 60–70 centimetrų ilgio, stiebas stačias, cilindriškas, su smulkiomis vagelėmis, šakotas, tuščiaviduris. Žiedynas – ilgakotis, sudėtinis skėtis iš 5–15 dvilyčių smulkių žiedų. Kalendra pavadinta blakine todėl, kad žalias augalas ir nesubrendę jos vaisiai kvepia blakėmis.
Blakinė kalendra žydi liepos ir rugpjūčio mėnesiais, o vaisiai subręsta rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
 
Gydomosios savybės
Medicinoje dažniausiai vartojami blakinės kalendros vaisiai ir sėklos.
Kalendrose yra vitaminų A ir C, eterinio aliejaus, kuriame yra linaloolio, dipenteno, terpinoleno, riebalinių aliejų, baltymų.
Kalendros skatina tulžies išsiskyrimą, malšina skausmą, padeda atsikosėti ir gydo hemorojų. Be to, kalendros vaisiai žadina apetitą, gerina virškinimą.
3 arbatinius šaukštelius susmulkintų blakinės kalendros vaisių užpilkite 250 mililitrų verdančio vandens, leiskite nusistovėti 30 minučių, po to antpilą nukoškite.
Sergantiems bronchitu, besiskundžiantiems vidurių užkietėjimu bei norintiems pagerinti apetitą šio antpilo patariama gerti po 2 valgomuosius šaukštus, pusę valandos prieš valgį.
Blakinės kalendros eterinis aliejus skatina tulžies išsiskyrimą, malšina skausmus bei gerina virškinamojo trakto darbą.
Gydytis blakinės kalendros preparatais būtina ypač atsargiai, nes per dideli šio augalo kiekiai gali sutrikdyti kvėpavimą.
 
Auginimas
Kalendros gerai auga lengvesnėse dirvose, saulėtoje ir sausoje vietoje.
Geriausias priešsėlis blakinėms kalendroms – žieminiai javai arba kaupiamosios kultūros.
Dirvą patariama ruošti iš rudens. Nupjauti ražienas ir dirvą giliai sukasti arba suarti.
Pavasarį dirvą patariama kuo anksčiau supurenti ir blakines kalendras sėti eilėmis, tarp eilių paliekant 50–60 centimetrų tarpus.
Blakines kalendras patariama sėti 3–5 centimetrų gylyje. Šiuos augalus patariama tręšti tiek organinėmis, tiek ir mineralinėmis trąšomis.
Manoma, kad blakinės kalendros yra kilusios iš Pietų Europos ir Mažosios Azijos.
Lietuvoje blakinė kalendra paplitusi kaip prieskoninė daržovė, o kitose šalyse kaip pagrindinė eterinė aliejinė kultūra.
Kalendrų vaisiai sunoksta ne vienu metu ir nemažai jų nukrenta, todėl vaisius patariama skinti, kai 40 proc. jų prinoksta bei paruduoja.
Neprinokę blakinės kalendros vaisiai krūvose baigia prinokti per 4 ar 5 dienas, po to šiuos vaisius reikia išlukštenti.
Blakinės kalendros sėklas patariama išdžiovinti, išvalyti, supilti į sandariai uždaromus indus, kad jų nepažeistų kenkėjai, ir laikyti sausoje vietoje.
 
Maistinės savybės
Prinokusiuose blakinės kalendros vaisiuose yra eterinių aliejų, azotinių medžiagų, krakmolo, cukraus ir kt.
Eterinis blakinės kalendros aliejus naudojamas ne tik vaistų gamyboje, bet ir parfumerijoje.
Riebiuosius blakinės kalendros aliejus naudoja muilo ir tekstilės gamyboje, o blakinės kalendros išspaudas sušeria naminiams gyvuliams.
Blakine kalendra aromatizuojami duonos gaminiai, sausainiai, dešros, žuvies ir mėsos konservai. Kulinarijoje naudojami „kinzomis“ vadinami blakinės kalendros lapai ir sėklos.
Daugelio Rytų šalių virtuvių blakinė kalendra – būtinas prieskonis.
Kalendros lapais skaninami daržovių, mėsos ir vištienos patiekalai bei pieniškosios sriubos.
Rytų šalyse daržovės sūdomos ir marinuojamos taip pat su blakine kalendra.
Tiesa, Uzbekijoje daržovės sūdomos bei marinuojamos su blakinės kalendros sėklomis, o Armėnijoje bei Azerbaidžane – su lapais.
Blakinės kalendros yra tradiciniame abchazų virtuvės prieskonių mišinyje – adžikoje bei gruziniškųjų padažų – sacibeli, tikemali ir kt. sudėtyje.
Bene populiariausia prieskoninė daržovė blakinė kalendra yra Indijoje, kurioje šios daržovės žalumą valgo kaip salotas arba su šaltaisiais užkandžiais. Blakinės kalendros sėklų yra prieskonių mišinio „kari“ sudėtyje.