Gyvatžolė paprastoji (lot. Bistorta major)

Teksto dydis:


(lot. Bistorta major)

Liaudiški pavadinimai
angies žolė, eglučiai, gaidukas, gyvatninkas, gyvatšaknė, trišonės, vėžiukas, vėžauninkas, vingiarūgštis, vingirykštis, vingurykštis, žalčiažolė
 
Aprašymas
Sinonimai: Rūgtis gyvatžolė (Polygonum bistorta); Pievinis rūgtis (Bistorta officinalis Delarbre)
Šeima: Rūgtiniai – Polygonaceae Juss.
Gyvatžolė – daugiametis, medingas, dažinis, 30–100 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis neilgas, storas, rangytas, S formos, primenančios gyvatę, išorėje tamsiai rudas ar juodas, apaugęs plonomis pridėtinėmis šaknimis, viduje raudonas. Iš šakniastiebio pirmiausia išauga lapų skrotelė. Lapai banguotais pakraščiais, plačiai lancetiški, viršutinė pusė žalia, apatinė pilkai melsva. Skroteliniai lapai ilgais lapkočiais, didesni, stiebo – trumpakočiai, siauresni, pražanginiai. Stiebai pavieniai, statūs, bambliuoti, nešakoti, užsibaigiantys žiedynu – cilindriška varpa. Žiedai šviešiai rožiniai, sukrauti tankiame, cilindro formos žiedyne. Žydi birželio–liepos mėn. Vaisius – rudas, panašus į grikį riešutėlis.
Dažna vakarinėje Lietuvos dalyje. Auga drėgnose pievose, pelkėtose vietose, pamiškėse. Mėgsta rūgščius, drėgnus ir durpingus dirvožemius.
 
Vaistinės savybės
Vaistinė žaliava. Gyvatžolių šakniastiebiai (Rhizoma Bistortae) kasami augalui peržydėjus (rugpjūčio mėn.) arba vėliau rudenį (rugsėjo–spalio mėn.). Nuvalomos pridėtinės šaknys, antžeminė dalis, šakniastiebiai supjaustomi 5–10 cm ilgio gabaliukais, storesni skeliami išilgai, apvytinami ir džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje (pastogėse) ar džiovykloje 40–60 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinta žaliava – kieti, rangyti, plokšti, 2–10 cm ilgio, 1–2 cm storio, su žiediniais sustorėjimais, bekvapiai, iš pradžių sutraukiančio, vėliau kartoko skonio šakniastiebiai, kurių paviršius tamsiai rudas, o lūžis rausvas, neturi būti parudavęs, centre matyti šerdis.
Veikliosios medžiagos. Šakniastiebiuose yra 15–25 % rauginių medžiagų, galo rūgšties, katechinų, oksimetilantrachinonų, daug krakmolo (iki 26 %), kalcio oksalato, vitamino C, karotino.
Preparatai. Nuovirai. Taip pat milteliai, tinktūros.
Nuoviro ruošimas ir vartojimas
1 arb. šaukštelis smulkintų gyvatžolių šakniastiebių užpilamas stikline verdančio vandens, ant silpnos ugnies paverdama 20 min, paliekama 30 min kambario temperatūroje atvėsti ir nukošiama. Geriama po 1 valg. šaukštą 3–4 kartus per dieną 30 min prieš valgį esant viduriavimui.
Poveikis. Dėl rauginių medžiagų pasižymi sutraukiančiu, bakteriocidiniu, žaizdas gydančiu poveikiu.
Indikacijos. Gyvatžolių šakniastiebiai vartojami kaip sutraukianti priemonė esant ūmiems nespecifiniams viduriavimams, kraujavimui stabdyti, jais gydomi žarnyno uždegimai. Išoriškai nuoviru skalaujama burnos ertmė ir gerklė sergant stomatitu, gingivitu; gydomi nudegimai, paviršinės žaizdos.
Liaudies medicina gyvatžolę vartoja esant šlapimo pūslės negalavimams, kraujotakos sutrikimams, apsinuodijus nuodingomis medžiagomis, slenkant plaukams. Kažkada gyvatžolė buvo naudojama įkandus gyvatei.
Kontraindikacijos. Nevartoti esant infekcinės kilmės viduriavimams, vidurių užkietėjimui.