Gudobelė vienapiestė (lot. Crataegus monogyna)

Teksto dydis:


(lot. Crataegus monogyna)

Liaudiški pavadinimai
jovaras, graužėlai, kauluogė, subinkaulis, širdies duona, vilkobelė
 
Aprašymas
Šeima: Erškėtiniai – Rosaceae Juss.
Vienapiestė gudobelė – daugiametis 2–5 m aukščio dygliuotas medelis arba krūmas. Lapai pražanginiai, su prielapiais, atvirkščiai kiaušiniški, plunksniškai suskaldyti, stambiai dantyti. Žiedai balti, susitelkę po 10–18 į skėčio pavidalo žiedynus. Žydi gegužės–birželio mėn., vaisiai prinoksta rugsėjo mėn. Vaisius – raudonas obuolėlis su kauliuku.
Gudobelė nereikli dirvai, natūraliai auga pamiškėse, šlaituose, dažna visoje Lietuvoje. Pasaulyje yra apie 200 gudobelių rūšių, Lietuvoje savaime auga 4 rūšys ir daugiau nei 20 jų introdukuota. Raudonoji gudobelė (Crataegus sanguinea Pall.) ir grauželinė gudobelė (Crataegus oxyacantha L.) dažnai auginamos sodybose, parkuose kaip dekoratyviniai krūmai, taip pat tinka ir vaistinei žaliavai.
 
Vaistinės savybės
Vaistinė žaliava. Gudobelių žiedai (Crataegi flores; ankstesnis: Flores Crataegi) renkami augalui pradėjus žydėti. Žaliavoje gali būti iki 20 % lapų. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 35–40 ºC temperatūroje.
Gudobelių vaisiai (Crataegi fructus; ankstesnis: Fructus Crataegi) renkami rudenį (rugsėjo–spalio mėn.). Vaisių skydeliai skinami ar kerpami su sekatoriais, saugantis dyglių. Džiovinama džiovykloje 50-60 ºC temperatūroje. Išdžiovinus nuo vaisių atskiriami vaiskočiai ir stiebeliai. Džiovinti vaisiai raukšlėti, tamsiai raudoni, silpno kvapo, sutraukiančio skonio.
Veikliosios medžiagos. Žieduose yra flavonoidų (hiperozidas, kvercetinas, vitebsinas), fenolkarboninių rūgščių, rauginių medžiagų, saponinų, nedaug eterinio aliejaus.
Vaisiuose yra 2–5 % flavonoidų (hiperozidas), rauginių medžiagų, organinių rūgščių, apie 10 % sacharidų, pektinų, karotinoidų, riebalinio aliejaus, saponinų.
Preparatai. Užpilai. Tinktūros (Tinctura Crataegi), skysti ekstraktai (Extractum Crataegi fluidum). Įeina į Širdies lašų, įvairių vaistažolių mišinių sudėtį. Gudobelių vaisių ekstraktai įeina į širdies darbą gerinančių vaistų (sirupai, tabletės) sudėtį.
Užpilo ruošimas ir vartojimas
1 valg. šaukštas smulkintų gudobelių vaisių užpilamas stikline verdančio vandens, indas uždengiamas ir pastatomas į verdančio vandens vonelę. Kaitinama 15 min., paliekama atvėsti 45 min. Užpilas nukošiamas. Geriama po pusę stiklinės 2–3 kartus per dieną prieš valgį.
Tinktūros ruošimas ir vartojimas
1 valg. šaukštas smulkintų gudobelių vaisių ar žiedų užpilamas stikline degtinės ir paliekama tamsioje vietoje 7 dienoms. Tinktūra nukošiama. Geriama po 20–30 lašų 3–4 kartus per dieną prieš valgį.
Poveikis. Gudobelių preparatai pasižymi kardiotoniniu poveikiu, tai yra stiprina širdies raumenį ir sumažina jo susitraukimų skaičių (pulsą). Taip pat veikia raminančiai, šiek tiek kraujo spaudimą mažinančiai.
Indikacijos. Gudobelių preparatai mažina centrinės nervų sistemos jautrumą, tonizuoja širdies raumenis. Iš gudobelės žaliavos pagaminti preparatai laikomi gera širdies – kraujagyslių ligų profilaktikos ir gydymo priemone senyvo, pagyvenusio amžiaus žmonėms. Jie vartojami kaip priemonė, padedanti reguliuoti širdies ritmą, plečianti širdies ir galvos smegenų kraujagysles, mažinanti kraujo spaudimą. Jie vartojami ankstyvoje hipertonijos stadijoje ar kaip pagalbinė priemonė sergant aritmija ir tachikardija, gerina sergančiųjų širdies ligomis sutrikusį miegą, širdies ir smegenų kraujotaką. Rekomenduojama vartoti aterosklerozės gydymui ir profilaktikai.
Kontraindikacijos. Nenustatytos.