Gelsvė vaistinė (lot. Levisticum officinale)

Teksto dydis:


(lot. Levisticum officinale)

Prieskonio aprašymas
Vaistinė gelsvė – skėtinių šeimos daugiametis, 130–200 centimetrų aukščio žolinis augalas. Vaistinės gelsvės šakniastiebis storas, rusvas, o stiebas – stačias, apvalus, dryžuotas, tuščiaviduris. Šio augalo viršutinė stiebo dalis šakota, lapai blizgančia tamsia žalia viršutine ir šviesesne apatine puse. Vaistinės gelsvės žiedai gana smulkūs. Žydi liepos ir rugpjūčio mėnesiais, auga sodybose ir arti sodybų bei auginama daržuose.
Vaistinės gelsvės tėvynė yra Azija ir Pietų Europa.
 
Gydomosios savybės
Vaistinės gelsvės šaknyse yra apie 1 proc. eterinio aliejaus, kurio pagrindinę dalį sudaro terpenai.
Visose gelsvės dalyse yra cukraus, riebalų, krakmolo, sakų, rauginių medžiagų, pektinų, mineralinių medžiagų ir rūgščių.
Gelsvės šaknų nuoviras skatina šlapimo išsiskyrimą, gydo žarnyno atoniją bei gerina virškinimą. Be to, vaistine gelsve patariama gydyti inkstų ir širdies ligas, vandenligę bei lytinį aktyvumą stiprinti.
15 gramų sausų, susmulkintų vaistinės gelsvės šaknų užpilkite 800 mililitrų vandens, virkite 15 minučių, leiskite nusistovėti 6 valandas, po to nuovirą nukoškite.
Išsekusiems žmonėms, sergantiems podagra, reumatu, nervinėmis, skrandžio ir žarnyno bei viršutinių kvėpavimo takų ligomis, šio nuoviro patariama gerti po vieną valgomąjį šaukštą 3–5 kartus per dieną, 30 minučių prieš valgį.
 
Auginimas
Vaistinė gelsvė dauginama sėklomis arba šakniastiebiais, o geriausiai auga derlingame, geros struktūros, nepiktžolėtame priemolyje.
Gelsvės sėklas patariama sėti pavasarį į įšilusias lysves, o jų daigus į nuolatinę augimo vietą persodinti liepos ir rugpjūčio mėnesiais 60x70 centimetrų atstumu. Vaistinę gelsvę kasmet reikia tręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis.
Žaliavai kasami vaistinės gelsvės šakniastiebiai su šaknimis bei pjaunami lapai.
Jei reikia, vaistinės gelsvės lapus patariama pjauti birželio ir rugpjūčio mėnesiais, o šaknis kasti antraisiais augalo augimo metais spalio mėnesį.
Iškastas gelsvės šaknis reikia nuvalyti nuo žemių, nuplauti vandeniu ir išdžiovinti gerai vėdinamoje pavėsinėje.
Vaistinės gelsvės lapai naudojami išgauti eteriniam aliejui ir kaip prieskonis.
 
Maistinės savybės
Vaistinė gelsvė pasižymi stipriu aromatu, šiek tiek panašiu į salierų kvapą.
Daugelis specialistų teigia, jog vaistinė gelsvė yra viena vertingiausių prieskonių. Kaip prieskoniai dažniausiai naudojami žali ir džiovinti vaistinės gelsvės lapai. Kaip prieskonis vartojami ir džiovintų vaistinės gelsvės šaknų milteliai.
Vaistinė gelsvė yra vienas iš dietinės mitybos komponentų.
Vaistine gelsve patariama skaninti salotas, padažus bei antpilus keptai mėsai, taip pat žuvies, paukštienos, daržovių ir ryžių patiekalus.
Ypač skanus mėsos sultinys su vaistine gelsve.
Čekijoje vaistinė gelsvė naudojama gaminant žaliąjį sviestą bei marinatus.
Vaistine gelsve patariama skaninti patiekalus mišinyje su petražolėmis, čiobreliais bei rozmarinu.
Vaistinės gelsvės šaknų eterinis aliejus vartojamas kulinarijoje, parfumerijoje, likerių ir degtinės pramonėje skoniui ir kvapui pagerinti.