Galangalas (lot. Alpinia officinarum)

Teksto dydis:


(lot. Alpinia officinarum)

Prieskonio aprašymas
Galangalo tėvynė – Tailandas. Galangalas šiuo metu auginamas Pietryčių Kinijoje, Japonijoje, Indijoje bei Antilų salose.
Galangalas – daugiametis, nendrinių šeimos augalas. Šio augalo šaknys šliaužiančios, iki 100 centimetrų ilgio bei 2 centimetrų pločio. Iš šaknų išauga nuo 40 iki 150 centimetrų aukščio žydintys galangalo ūgliai. Jo žiedai balti, susitelkę į konuso formos žiedynus. Renkama žaliava – galangalo šaknys, kurias patariama kasti rudenį iš keturmečių bei penkiamečių plantacijų.
Iškastas šaknis reikia nuplauti, nuvalyti, supjaustyti gabaliukais ir išdžiovinti saulėje. Tinkamiausi yra 10 centimetrų ilgio bei 2 centimetrų pločio kalgano šaknų gabaliukai. Išorėje šie gabaliukai yra paraudę arba parudavę, o viduje rusvai oranžiniai.
 
Gydomosios savybės
Galangalo šaknyse yra 0,5–1 % eterinio aliejaus, kuriame yra cineolio. Galangalo šaknyse taip pat yra evgenolo, seskviterpenų, galangino, kamferino ir alpinolo. Galangalo šaknų nuoviru patariama gerinti apetitą, virškinamojo trakto darbą ir malšinti pilvo skausmus.
 
Maistinės savybės
Galangalo šaknų kvapas primena imbierą, tačiau yra aromatingesnis.
Užsienyje galangalai yra vartojami likerių ir kitų alkoholinių gėrimų gamyboje. Šis prieskonis plačiai naudojamas Indijos ir Indonezijos virtuvėje. Galangalu skaninamos daržovės, ryžiai, mėsos ir žuvies patiekalai bei padažai. Kinijoje galangalais skaninami ir saldieji patiekalai.