Debesylas didysis (lot. Inula helenium)

Teksto dydis:


(lot. Inula helenium)

Liaudiški pavadinimai
debesyla, tarpažolė
 
Aprašymas
Šeima: Astriniai (Graižažiedžiai) – Asteraceae Dumort. (Compositae Giseke).
Aprašymas. Didysis debesylas – daugiametis, 100–150 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis cilindriškas, išorėje rudas, viduje baltas, storas, trumpas, mėsingas, su nedaugeliu storų, ilgų šaknų. Stiebai keli (rečiau vienas), tiesūs, briaunoti, apaugę trumpais plaukeliais. Lapai priešiniai, nelygiai dantyti, jų apatinė pusė apaugusi retais, viršutinė – tankiais plaukeliais. Apatiniai stiebiniai lapai elipsiški arba pailgai kiaušiniški, smailia viršūne; lapalakščio apatinė pusė palaipsniui susiaurėja į 50 cm ilgio lapkotį. Viršutiniai lapai smulkesni, 10–30 cm ilgio, pailgai kiaušiniški, bekočiai, širdišku, apsupančiu stiebą, pamatu. Žiedynai 6–7 cm diametro, pavieniai geltoni graižai stiebo ir šakų viršūnėse. Kraštiniai kuokeliniai žiedai liežuviški, viduriniai dvilyčiai, vamzdiški, penkiadančiai. Vaisius – keturbriaunė, pailga, ruda, su skirstuku sėkla. Žydi liepą–rugpjūtį. Vaisiai prinoksta rugpjūtį–rugsėjį.
Savaime Lietuvoje neauga. Retas. Vaistams augina Kinija, Italija. Lietuvoje auginamas darželiuose, botanikos soduose, pasitaiko sulaukėjusių, augančių šalia sodybų, patvoriuose. Mėgsta saulėtas vietas, lengvo priemolio, drėgnas dirvas, upių krantus. Kartais painiojamas su bulvine saulėgrąža, dar vadinama topinambu (Helianthus tuberosus L.), kuris žydi nuo rugsėjo mėn. Be didžiojo debesylo Lietuvoje auga dar 2 debesylų rūšys: gluosnialapis debesylas (Inula salicina L.) ir paprastasis debesylas (Inula britannica L.).
 
Vaistinės savybės
Vaistinė žaliava. Debesylo šaknys su šakniastiebiais (Rhizomata cum radicibus Inulae helenii) kasami rudenį ar pavasarį. Žievės nuo šakniastiebių lupti nereikia, kadangi ji taip pat turi veikliųjų medžiagų. Nuvalyti šakniastiebiai supjaustomi 15–20 cm ilgio gabaliukais, storesni skeliami išilgai ir apvytinami ore. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 30–35 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinti šakniastiebiai stipraus aromatingo kvapo, kartoko deginančio skonio.
Paruošimas. Debesylo šaknys ir šakniastiebiai (Helenii rhizoma cum radicibus) kasami rudens pradžioje–viduryje arba balandžio pirmoje pusėje. Iškasti nuvalomi (žievės nuo šakniastiebių lupti nereikia, kadangi ji taip pat turi veikliųjų medžiagų), nuplaunami, supjaustomi 15–20 cm gabalais, storesni skeliami išilgai ir džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 30–40 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinti šakniastiebiai stipraus aromatingo kvapo, kartoko deginančio skonio. Iš 1 kg šviežių šaknų gaunama 280–300 g sausų. Tinka vartoti iki 3 metų.
Veikliosios medžiagos. Debesylo šaknyse ir šakniastiebiuose yra iki 1–3% eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra seskviterpeninių laktonų: alantolaktono, izoalantolaktono ir dehidroalantolaktono; alanto rūgšties, alantolio ir proazuleno, be to, šaknyse yra 44% inulino, nedideli kiekiai alkaloidų, gleivių, saponinų ir kitų medžiagų. Žolėje yra iki 3% eterinio aliejaus, lapuose – karčios medžiagos alantopikrino, 32 mg% vitamino C, 13–32 mg% vitamino E.
Preparatai. Nuovirai. Debesylo šakniastiebių su šaknimis milteliai. Tepalai. Įeina į atsikosėjimą lengvinančių vaistažolių mišinių sudėtį.
Nuoviro ruošimas ir vartojimas
1 valg. šaukštas smulkintų debesylų šakniastiebių su šaknimis užpilamas stikline šalto vandens, verdama 30 min, paliekama 10 min atvėsti, nukošiama. Geriama po 1 valg. šaukštą 3 kartus per dieną atsikosėjimui lengvinti.
Poveikis. Pasižymi atsikosėjimą gerinančiu, apetitą keliančiu, virškinimą gerinančiu, šlapimą varančiu, prakaito išsiskyrimą skatinančiu, priešuždegiminiu, antibakteriniu, prieškirmėliniu ir raminančiu poveikiu.
Indikacijos. Debesylo šaknų nuoviras vartojamas atsikosėjimui lengvinti, įvairių kvėpavimo takų ir virškinimo trakto ligų atvejais, sergant cukriniu diabetu, taip pat moterų ligoms gydyti. Jis skatina prakaito, seilių ir tulžies išsiskyrimą, juo skalaujama burna norint sustiprinti dantenas, taip pat naudojamas šlapimo išsiskyrimui skatinti.
Eterinis aliejus pasižymi antiseptinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis. Juo gydomi odos išbėrimai, egzemos. Jis taip pat gerina virškinimą ir apetitą.
Dėmesio! Debesylas – ganėtinai nuodingas augalas ir jo kaupiami seskviterpeniniai laktonai veikia kaip stiprus alergenas, gali sukelti sunkų kontaktinį alerginį dermatitą, egzemą. Perdozavus gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriamą, traukulius. Todėl vartoti galima tik pasitarus su gydytoju.
Kontraindikacijos. Nevartoti esant alergijai graižažiedžių šeimos augalams, kepenų cirozei, inkstų, sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis.
Naudojimas kitur. Europos šalyse bei JAV didžiojo debesylo šaknys yra vartojamos saldainių, likerių bei kitų alkoholinių gėrimų gamyboje bei žuvies konservų pramonėje. Didžiaisiais debesylais patariama skaninti daržovių sriubas, avižų košę, dietinius patiekalus, marinatus bei padažus.
Didžiasiais debesylais taip pat patariama skaninti obuolių kompotus, spanguolių gėrimus, saldžiuosius pudingus bei konditerijos gaminius.
Didžiųjų debesylų šaknys dažo melsva spalva, todėl jos naudojamos ir tekstilėje.
Didžiuosius debesylus galima vartoti vietoj imbiero.