Citrinvytis kininis arba Šizandra kininė (lot. Schizandra chinensis)

Teksto dydis:


(lot. Schizandra chinensis)

Augalo aprašymas
Kininis citrinvytis (kininė šizandra) – magnolinių šeimos daugiametė vijokliniu, sumedėjusiu stiebu, siekiančiu 10–15 metrų ilgio, liana. Jos ūgliai elastingi, kylantys, dažnai persipynę, apvejantys krūmus ir medžius bei dažnai pasiekiantys jų viršūnes.
Kininė šizandra žydi gegužės ir birželio mėnesiais, o jų vaisiai prinoksta rugsėjo ir spalio mėnesiais. Kininė šizandra auga Tolimuosiuose Rytuose, o Lietuvoje taip pat auginama sodybose.
 
Gydomosios savybės
Kininio citrinvyčio vaisiuose yra daug organinių rūgščių, tonizuojančių medžiagų: schizanchino, schizandrolio, cukraus, rauginių ir dažinių medžiagų, eterinio aliejaus, kuriame yra seskviterpeno, aldehidų, ketonų.
Vaistams yra vartojami prinokę kininės šizandros vaisiai bei sėklos.
Prinokusius vaisius bei sėklas patariama džiovinti ne aukštesnėje kaip +60 laipsnių temperatūroje.
Kininė šizandra stimuliuoja ir tonizuoja centrinę nervų sistemą, stiprina regėjimą, skatina širdies darbą ir kvėpavimą bei mažina padidėjusį kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje.
1 valgomąjį šaukštą šviežių arba sausų kininės šizandros uogų užpilkite 250 mililitrų verdančio vandens, leiskite nusistovėti 2 valandas, po to antpilą nukoškite.
Šio antpilo fiziškai ir protiškai pervargusiems žmonėms, besiskundžiantiems lytiniu silpnumu bei regėjimo sumažėjimu, sergantiems dizenterija bei ilgai negyjančiomis odos žaizdomis patariama gerti po 2 valgomuosius šaukštus 4 kartus per dieną.
10 gramų susmulkintų kininės šizandros sėklų bei 20 gramų vaisių užpilkite 70 laipsnių stiprumo spirito, leiskite nusistovėti 20 dienų, po to antpilą nukoškite.
Šio antpilo išsekusiems, sergantiems mažakraujyste, skrandžio bei peršalimo ir centrinės nervų sistemos ligomis patariama gerti po 20–30 lašų su vandeniu, prieš valgį, arba 4 valandas po valgio.
Sergantiems mažakraujyste bei skrandžio ir peršalimo ligomis patariama 2 kartus per dieną gerti po pusę gramų sausų kininės šizandros sėklų.
Dėmesio! Kinine šizandra nepatariama gydytis žmonėms, pernelyg sudirgusios nervų sistemos, besiskundžiantiems nemiga, padidėjusiu kraujospūdžiu bei širdies sutrikimais.
 
Auginimas
Kinines šizandras galima dauginti sėklomis bei vegetatyviniu būdu. Kininės šizandros sėklos dygsta palyginti prastai.
Pavasarį patariama sėti rudenį surinktas kininės šizandros sėklas. Sėklas prieš sėją patariama iki 3 mėnesių stratifikuoti +5 +8 laipsnių temperatūros drėgname smėlyje.
Pirmaisiais metais sudygsta tik trečdalis kininės šizandros sėklų. Kita dalis sėklų sudygsta antraisiais ar net trečiaisiais metais.
Kininės šizandros sėklas patariama sodinti maždaug 2 centimetrų gylyje.
Žiemą kininės šizandros lysves patariama pridengti sausais lapais, durpėmis arba šiaudais.
Vienerių ar dviejų metų kininę šizandrą pavasarį arba rudenį patariama sodinti į purią, derlingą bei nuo vėjų apsaugotą dirvą. Prieš sodindami kininę šizandrą, dirvą patręškite organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Kol augalai prigyja, dirvą mulčiuokite bei liekite, purenkite tarpueilius ir ravėkite piktžoles.
Kininę šizandrą taip pat galima dauginti atlankomis, šaknų nuopjovomis bei kero dalijimu.
Kininė šizandra pradeda derėti 4 ar 6 augimo metais.
 
Maistinės savybės
Kinine šizandra patariama skaninti sirupus, uogų sultis, kisielius bei gaiviuosius gėrimus.
Kai kuriose šalyse kininės šizandros sultis naudoja kaip maistinę rūgštį, o kvepiančiomis citrinos žievėmis skanina arbatą.
Džiovintos kininės šizandros uogos arbatą bei gaivas nudažo švelniai rausva spalva bei suteikia specifinį, labai malonų kvapą.
Kininės šizandros uogos naudojamos ir konditerijoje.