Česnakas valgomasis (lot. Allium sativum)

Teksto dydis:


(lot. Allium sativum)

Liaudiški pavadinimai
builai, cibulaitis, čekiniai, gudinukai, purkeliai; viduramžiais vadintas dvokiančiąja rože.
 
Aprašymas
Šeima: Česnakiniai – Alliaceae J. Agardh.
Aprašymas. Česnakas – daugiametė svogūninė daržovė. Svogūnas susideda iš 6–10 skiltelių, kurios apgaubtos bendru balsvu ar žalsvu apvalkalu. Lapai linijiški, plokšti, nusmailėję, šiurkščiais kraštais, pilkai žali. Žiedynstiebis status, 30–60 cm aukščio. Žiedai apie 3 mm ilgio, ant ilgų žiedkočių, susitelkę į mažažiedį skėtį. Skėtyje, be žiedų, išauga daug mažų svogūnėlių. Apyžiedis vainikiškas, šešialapis, baltas arba blyškiai violetinis. Žydi liepos–rugpjūčio mėn. Vaisiai neužsimezga. Dauginasi svogūnėliais, kurie išauga žiedyne greta žiedų.
Česnakas kilęs iš Vakarų Azijos. Lietuvoje plačiai auginamas soduose, daržuose kaip prieskoninė daržovė. Nereiklus dirvai, šilumai. Ūksmėtuose lapuočių miškuose natūraliai auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas dar vienas vaistinis Allium L. genties atstovas – meškinis česnakas (Allium ursinum L.).
 
Vaistinės savybės
Vaistinė žaliava. Vartojama šviežia valgomųjų česnakų žolė (Alii ursini herba) ir svogūnai (Alii sativi bulbus), raunami nuvytus lapams (rugpjūtį). Džiovinami pastogėje 1–2 savaites. Nupjaustomos šaknys laikomos 3 °C temperatūroje.
Veikliosios medžiagos. Česnako svogūnuose yra iki 0,3% glikozido alijino, kuris, veikiant fermentui alijinazei, skyla į aliciną, pirovynuogių rūgštį ir amoniaką. Be to, svogūnuose yra 0,4–2% eterinio aliejaus, susidedančio iš 25 polisulfidinių junginių. Česnako eterinis aliejus labai stipriai kvepia, yra antiseptinis ir bakteriostatinis. Svogūnėliuose dar yra 0,06% riebalų, cukraus, fitosterinų, azotinių medžiagų, 10 mg% vitamino C, karotino, B grupės vitaminų (B1, nikotino rūgšties amido), inulino, jodo ir kitų medžiagų. Česnako fitoncidai yra vieni iš stipriausių.
Preparatai. Užpilai. Tinktūros. Česnakų milteliai. Sausas česnakų ekstraktas. Farmacijos pramonė gamina gausų vaistinių preparatų kiekį, kurių sudėtyje yra standartizuoto česnakų ekstrakto – juose 0,6 proc. alicino. Geriausiai ištirta forma yra skrandyje neyrančios bevandenio česnako kapsulės.
Užpilo gamyba ir vartojimas
1 arb. šaukštelis smulkintų česnakų užpilama 2 stiklinėmis kambario temperatūros virinto vandens, 1 val. palaikoma, nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną po valgio.
Liaudies receptas nuo kosulio: Į 2 stiklines pieno įdedamos 4 česnako skiltelės. Paverdama 10-12 min., nukošiama. Gerti šiltą po pusę stiklinės 4 kartus per dieną ne ilgiau kaip 5 dienas.
Tinktūra: Sumaišoma 1 d. česnako skiltelių ir 3 d. 40 ° spirito. Šiltai palaikius 7–8 paras, nukošiama.
Alilsatas: 4 d. nuluptų česnako skiltelių užpilamos 10 d. 96 ° spirito. Palaikoma 7 paras, nukošiama, įlašinama po kelis lašus kmynų, pankolio ir mėtų eterinių aliejų.
Poveikis. Česnako preparatai veikia antiseptiškai, didina organizmo atsparumą peršalimui, mažina arterinį kraujospūdį, padidina virškinamojo trakto sekreciją ir motorinę funkciją, pagerina apetitą, didina širdies susitraukimų amplitudę, lėtina širdies ritmą, išplečia periferines ir vainikines arterijas.
Indikacijos. Nuo senų laikų česnakai buvo populiarūs - buvo manyta, kad jis padeda išsaugoti jėgas, apsaugo nuo gyvačių įkandimo, suteikia drąsos ir dvasios žvalumo, taip pat jais gydė inkstų ir kepenų ligas. Česnako preparatai vartojami peršalimo ir gripo profilaktikai ir gydymui, reguliuoja virškinimo sistemą, kvėpavimo organų veiklą, slopina akių gleivinės uždegimą bei gydo ilgai negyjančias, pūliuojančias žaizdas. Česnakas vartojamas nuo vidurių pūtimo, esant žarnyno atonijai, mažina cukraus kiekį kraujyje sergant cukriniu diabetu, taip pat varo šlapimą, tulžį, plečia stambias kraujagysles, o smulkių kraujagyslių bei kapiliarų sieneles stiprina. Česnako nepakenčia žmogaus žarnyne parazituojančios kirmėlės, tačiau, vien valgant česnaką, gero efekto nepasiekiama. Todėl joms varyti daromos česnako ištraukos klizmos. Česnako švieži svogūnėliai ir jų preparatai vartojami nuo aterosklerozės, hipertoninės ligos, kolito, plaučių tuberkuliozės, be to augalo sultys stiprina plaukų šaknis.
Liaudies medicinoje česnakas labai populiari priemonė nuo migrenos, bičių, uodų įkandimo, hipertonijos, aterosklerozės, slogos, kosulio, bronchinės astmos, reumato, vėžio profilaktikai. Pasigamintu iš česnako tepalu gydomos karpos, nuospaudos, egzema.
Šviežio česnako per dieną galima suvartoti 2–5 g, česnakų miltelių – 0,4–1,2 g, sauso jo ekstrakto – 300–1000 mg arba atitinkamai 4–12 mg alijino ar 2-5 mg alicino.
 „Česnakas gydo visas ligas“ sakė Avicena. Tačiau nereikėtų pervertinti jo gydomųjų galių, kurių mokslas galutinai nepagrindė.
Kontraindikacijos. Nevartoti sergant kepenų ir inkstų ligomis, prieš sudėtingas operacijas. Nerekomenduojama vartoti sergant gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, paūmėjus hemorojui. Nevartoti dideliais kiekiais nėštumo ir žindymo periodu. Nepaskyrus gydytojui, nevartoti dideliais kiekiais, jei kartu vartojami kraujo krešėjimą mažinantys vaistai. Gali sutrikdyti skrandžio veiklą, todėl česnako preparatus reikia vartoti po valgio. Retais atvejais sukelia alergines reakcijas.
 
Panaudojimas kitur
Senovėje kaip ir visi kiti stipriai kvepiantys augalai česnakas buvo naudojamas demonų išvarymui, pvz, vampyrams atbaidyti.
Kulinarijoje Rytų tautos nuo seno naudojo produktų konservavimui, dabar – česnakas populiarus prieskoninis augalas žuvies, mėsos patiekalų paskaninimui. Suteikia maistui aštrų, pikantišką skonį ir kvapą.
Sodininkystėje česnako lapų ir lukštų užpilu purškiami medeliai nuo kenkėjų.
Kosmetologijoje česnakų tinktūra ir alilsatas naudojami plaukų šaknims stiprinti, pleiskanoms naikinti.