Česnakas tuščialaiškis. Žieminis svogūnas (lot. Allium fistulosum)

Teksto dydis:


(lot. Allium fistulosum)

Prieskonio aprašymas
Tuščialaiškio česnako tėvynė – Kinija bei Rytų Sibiras. Šiuo metu tuščialaiškiai česnakai auginami Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje, Europos bei Amerikos šalyse. Lietuvoje tuščialaiškius česnakus gana dažnai augina daržuose ir vadina žieminiu svogūnu. Kauno botanikos sode tuščialaiškiai česnakai auginami nuo 1963–ųjų metų.
Tuščialaiškis česnakas daugiametis, 30–65 centimetrų aukščio augalas. Po žiemos šie česnakai atželia kovo mėnesio pabaigoje ar balandžio mėnesio pradžioje. Gegužės mėnesio viduryje susiformuoja žiedų butonai, o birželio mėnesį šie augalai pradeda žydėti. Liepos mėnesio pabaigoje bręsta tuščialaiškio česnako sėklos.
 
Gydomosios savybės
Tuščialaiškiais česnakais patariama gydyti podagrą, reumatą, gripą, dizenteriją, aterosklerozę, hipertoniją bei šiais augalais skatinti prakaito bei šlapimo išsiskyrimą bei stabdyti kraujavimą.
 
Auginimas
Tuščialaiškiai česnakai pakankamai gerai auga normalaus drėgnumo dirvožemyje. Ši česnakų rūšis nepakenčia drėgmės. Tuščialaiškius česnakus patariama dauginti sėklomis bei kerelių dalijimu.
Tuščialaiškius česnakus patariama nupjauti rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Nupjauti česnakai iki žiemos dar sugeba atželti.
Pavasarį tuščialaiškio česnako lapus patariama pjauti gegužės mėnesio pabaigoje, kai jie paauga virš žemės 25–30 centimetrų.
 
Maistinės savybės
Tuščialaiškiuose česnakuose yra gausu vitamino C, karotino, B grupės vitaminų, baltymų, fosforo, druskų bei vario. Tuščialaiškio česnako lapų galima valgyti vietoj salotų.
Kai kurių šalių virtuvėse su tuščialaiškių česnakų lapais kepama kiaušinienė bei gardinami sūriai.
Tuščialaiškis česnakas yra ir puikus medunešis.